Birželio 5 dieną Joniškio žemės ūkio mokykla minėjo Gedulo ir vilties dieną. Mokyklos mokiniai ir mokytojai prisijungė prie Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti organizuotos pilietinės iniciatyvos „Kad ne auksinės vasaros“.
Šiais metais yra minima 73-osios pirmųjų trėmimų metinės, kai per vieną savaitę iš Lietuvos buvo ištremta apie 17 500 žmonių. 1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties Sovietų Sąjungos represinės struktūros pradėjo organizuotus masinius Lietuvos gyventojų trėmimus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą.
Pilietinės iniciatyvos „Kad ne auksinės vasaros“ tikslai yra prisiminti mūsų šalies istoriją ir pagerbti buvusius tremtinius ir lagerių vargus patyrusius žmones, paskatinti mokinius sužinoti apie trėmimus ir deportacijas iš artimiausios savo aplinkos: tėvų, senelių, prosenelių.
Renginyje, kuriame dalyvavo pirmo kurso grupės ir I gimnazinės klasės mokiniai, istorijos mokytojas Malik Agamalijev pakartojo ir praplėtė mokinių žinias apie trėmimo mastus, tremties vietas, gyvenimą svetur. Mokiniai turėjo naudojantis žemėlapiu, kur nurodytos lietuvių tremties vietos, apskaičiuoti trėmimo kelionės atstumą. Buvo tikrinamas mokinių gebėjimas skaityti statistines lenteles: grupelėse reikėjo iš statistinių lentelių pamatyti, kiek tremtinių buvo ištremta iš Joniškio krašto kaimų, į kurią vietą ištremta ir koks buvo jų likimas. Mokinių komandos greitai paaiškino duotas sąvokas: tremtinys, deportacija, okupantas, vosilka, emigracija, barakas. Taip pat buvo gaminti mėlyni simboliai – vosilkos – rugiagėlių žiedai, rašyti sveikinimai, linkėjimai tremtiniams, klausytasi devintokės užrašytos jos pažįstamos moters istorijos apie tremtį. Mokiniams užduotis organizavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Nijolė Mykolaitienė-Vaičiulytė, istorijos mokytojai Irena Grigencienė ir Malik Agamalijev.
To laikmečio rūbais pasipuošusios merginos ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Gita Vilčiauskienė dainavo įvairias dainas, atspindinčias skaudžias emocijas, jausmus. O istorijos mokytoja Irena Grigencienė vaišino visus dalyvius kruopščiai išdžiovintu to laikmečio auksu – duonos riekutėmis. Be širdyje degančios vilties galbūt nebūtų išgyvenęs nė vienas tremtinys. Mūsų visų pagrindinė užduotis ir tikslas – paminėti šią skaudžią Lietuvos patirtį, perduoti išgirstus tremties prisiminimus savo vaikams ir būti dėkingiems tiems žmonėms, kurie turėjo viltį grįžti į Tėvynę.
JŽŪM informacija ir nuotraukos