Patraukliai skambantis kompiuterių ir organizacinės technikos operatoriaus specialybės pavadinimas iš Linkuvos gimnazijos 2012 metų rugsėjį atviliojo mane į Joniškio žemės ūkio mokyklą. Dešimtoje klasėje gimęs noras programuoti tik skatino kuo daugiau sužinoti, išmokti kažką naujo bei plėsti žinias apie pačius kompiuterius ir programas. Mokslo metai lėkė vieni po kitų vis greičiau, o per juos įgyta patirtis man tapo neįkainojama.
Pirmasis kursas buvo įspūdingiausias ir kupinas veiklos. Mokytojų skatinama dalyvavau ko ne visur, kur tik buvo įmanoma: konferencijose, konkursuose, mokyklos renginiuose, mugėse… Taip pat lankiau ir teatro būrelį, nes bendrabutyje valandos prailgsta, o pradėjus mokytis naujoje mokykloje norėjosi nuveikti kuo daugiau. Su šypsena atsimenu savo pirmąjį dalyvavimą Maironio 150-osioms gimimo metinėms skirtoje konferencijoje Šiaulių profesinio rengimo centre, kai iš jaudulio linko keliai, trūko oro ir buvo sunku kalbėti. Nepaisant sunkumų, renginyje pristačiau Joniškio žemės ūkio mokykloje parengtą filmą ,,Maironio eilėraštis rudenį“. Kiek vėliau dalyvavau konferencijoje ,,Žymūs kraštiečiai“ Joniškio ,,Aušros“ gimnazijoje ir skaičiau pranešimą ,,Kai nusibosta Maironis“. Teko dalyvauti ir jaunųjų žurnalistų konkurse, kuriame mūsų mokyklos mokiniai pristatė filmą apie išlaidumą, nemokėjimą taupyti.
Dabar viešasis kalbėjimas man nebekelia didelės baimės ir už tai turiu dėkoti savo lietuvių kalbos mokytojai, kuri vis siūlydavo kur nors dalyvauti. Beveik viskam turėjau užtektinai noro, tik stokojau drąsos, o daug ką išbandžiusi supratau, kad širdžiai man artimas yra ir filmavimas, ir maketavimas, tik ne filmavimasis.
Pirmaisiais metais blizgėjusi visur, antrame kurse jau nebe taip tryškau entuziazmu, tačiau vis susigundydavau vėl išbandyti jėgas. Pavasarį profesijos mokytojas Virginijus Norvilas pasiūlė su komanda dalyvauti Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinės mokyklos rengiamame konkurse „Gražus miestas Panevėžys“. Sutikau iškart, bet vėliau važiuoti labai nenorėjau ir atsikalbinėjau. Pažado netesėti negalėjau ir nenusivyliau – mokyklai pelnėme pirmąją vietą, o pati asmeniškai viename iš konkurso etapų laimėjau pirmą vietą. Antrieji metai taip pat sukrovė nemenką pasitikėjimo ir drąsos bagažą, nes nuolatos maniau, kad pirmas vietas laimi kiti, tik ne aš.
Klaidingą požiūrį į savo jėgas galutinai sutriuškino mano pergalė konkurse „Pykčio galia“, kuriame dalyvavau šiais metais, t. y. trečiame kurse. Filmavau ir montavau begarsį filmuką, kaip pozityviai elgtis supykus. Per mokymosi metus sukauptos žinios, draugai bei mokytojai padėjo man pasiekti pergalės. Prisidėjau ir prie Vytauto Didžiojo universiteto organizuoti konkurso ,,Meilės koordinatės“ – sukūriau vaizdo klipą dainai ,,Kas išsaugos“. Nors ir nesitikėjau, tačiau šiais metais buvau įvertinta mokyklos padėkos koncerte „Gerumo nebūna per daug…“ – iš aštuonių nominacijų viena – „Kūrybingumas 2014“ – buvo skirta man. Tai leido galvą kilstelti aukščiau ir su šypsena atsikvėpti, nes buvo įvertintos mano trejų mokslo metų pastangos.
Sprendimą mokytis Joniškio žemės ūkio mokykloje kol kas laikau geriausiu sprendimu savo gyvenime. Per trejus metus padidėjo mano savivertė, išaugo pasitikėjimas savimi, dabar jaučiuosi laisva, mylima, stipri, drąsi ir savarankiška. Labai daug ko išmokau, supratau, kad pasaulis ne visada yra karo zona, jame daug žmonių, linkinčių tik gero. Džiaugiuosi atradusi save, kur kas mažiau blaškausi. Turiu daug ateities planų ir svajonių ir jau bemaž jaučiuosi esanti ten, kur ir turėčiau būti.
Justina Radavičiūtė
Joniškio ŽŪM, 7K grupė
