Kovo ketvirtoji – Užgavėnės – didelė džiaugsmo, juoko, linksmumo diena. Etnografai spėja, kad, prieš įvedant krikščionybę, jos būdavo švenčiamos kovo mėnesio viduryje – pavasario metu. Kai bažnyčia įvedė septynių savaičių pasninką – gavėnią, draudžiančią pasilinksminimus, persivalgymą, Užgavėnes imta švęsti prieš ją. Užgavėnės švenčiamos visada antradienį, gavėnios išvakarėse, 46 dienos prieš šv. Velykas.
Šiais metais žiemos išvaryti iš kiemo nereikėjo, pati susiskubo išbėgti, bet persirengėliai visus vis tiek pasitiko mokyklos fojė: čigonės būrė, daktarai gydė, žydai linksmino, vestuvininkai vaidino, o ožys badė praeivius. Praėję pro persirengėlių būrio linksmybes visi buvo vaišinami gardžiais blynais. Visą rytą mokykloje nerimo triukšmas: mokiniai krėtė išdaigas, mušė būgnais, pranašavo ateitį.
Pasibaigus pamokoms neformaliojo švietimo organizatorė su mokiniais išvyko linksmintis į Kriukus. Kriukų bendruomenės namai maloniai sutiko persirengėlius ir visi kartu varėme žiemą iš kiemo. Kepėme lašinius, blynus, žaidėme žaidimus, šokome ratelius ir sprendėme kas laimės kovą: pavasaris – kanapinis ar žiema – lašininis. Visų džiaugsmui nugalėjo kanapinis ir Morė buvo sunaikinta, o žiema išvaryta.
Vos grįžus mūsų persirengėliams iš svečių Kriukuose, galvojome, kad bus jau galima ilsėtis, ramiai vakaroti, o mokyklos bendrabutyje juos pasitiko keliaujantis nuo Rygos pusės čigonų būrys. Čigonai su dainomis, burtais, blynais buvo dosnūs ir gerą nuotaiką dalino po visus bendrabučio kambarius.
Tad galime drąsiai teigti, žiema išvaryta, laukiam pirmų pavasarinių žiedų!
Parengė neformaliojo ugdymo organizatorė Viktorija Grigaitė
Nuotraukos iš JŽŪM archyvo