Išugdyta disciplina padėjo sukurti tarptautinį verslą

     Būna, dažnai pasitaiko gyvenime, kad tenka vandenį gerti iš šulinio, į kurį prieš tai prispjovei. Panašiai nutiko ir Mariui Urmonui. Neslepia – nevengė pašpylkuoti šios mokyklos ir jos mokinių, kol pats joje nepradėjo mokytis. „Profke…“ – garsiai tardamas šį žargonišką Joniškio žemės ūkio mokyklos pavadinimą į sentimentus su gera nuotaika nuklysta buvęs jos auklėtinis, namų ūkio meistras Marius Urmonas, šiandien sostinėje gyvenantis kraštietis, su partneriais iš Ispanijos Jonavos rajone įkūrusiu sėkmingai dirbančią skystų trąšų gamyklą.

     Joniškietis ne žodžiais, o darbais yra tikras savo gimtinės patriotas. Nors jau 21-erius metus gyvena Vilniuje, tačiau kaip tik gali, taip palaiko gimtąjį rajoną ir jo įstaigas: yra registruotas Joniškyje pas mamą, Medžiotojų gatvėje, todėl visi Mariaus mokesčiai sugrįžta į mūsų rajono biudžetą mokesčių pavidalu. Marius yra pasirinkęs Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centrą, kaip savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Ir likus nors vienai dienai nuo intensyvaus gyvenimo ir darbo, nuolatinių komandiruočių ir kelionių darbo vizitu po Europą, laisvai minutei atsipūsti skuba į Joniškį, kur pasakoja, geriausiai pailsi susitikęs draugus, aplankęs tėvus.

Užteko tik garsiai pasvajoti…

     Buvo 1997-ieji. Tada į Ispaniją Marius atvažiavo su pirmąja lietuvių banga išbandyti save dirbdamas įvairius žemės ūkio darbus. Neturėjo jokių priekaištų, tik susižavėjimą. Tada neatsargiai pats sau prasitarė, kad norėtų su ta šalimi savo ateitį susieti… Sakoma, kad svajoti reikia atsargiai, nes svajonės kartais pildosi… O kai jau vėliau susidraugavo su Ispanijos trąšų gamintojais, pasiūliusiais tapti kompanijos atstovais Lietuvoje, net nesudvejojo.

     – Nors nieko apie žemės ūkį tuokart neišmaniau. Bet tai, ką praktikoje darė Ispanai, man patiko – jau tada, prieš daugiau kaip 11 metų Ispanai mažino naudojamų cheminių trąšų kiekius ir orientavosi į organinius preparatus. Aplamai Ispanai yra labai imlūs ir patiklūs naujovėms. Ir dabar, kai aš su verslo partneriu, iš Naujosios Akmenės kilusiu geru bičiuliu Eriku Butnoriumi nuvažiuojam į Ispaniją, susitinkam su vietos žemdirbiais, pristatom mūsų, jau Lietuvoje pradedamomis gaminti naujienomis, jie jau iš pasakojimų , išklausę tik teorinių produkto pristatymų, jau nori išbandyti savo vaismedžių soduose ir daržovių ūkiuose, – pasakoja Marius Urmonas, su bičiuliu prieš 11 metų įkūrę uždarąją akcinę bendrovę „Agroconsult LT“ ir tapę oficialiais Ispanijos organinių preparatų ir trąšų gamintojų atstovais Lietuvoje.

Stimulą davė savo krašto žmonės

     Pradžia tikrai buvo sunki. Verslo partneriams Mariui ir Erikui reikėjo klientų Ispaniškoms trąšoms ir preparatams. Jei Ispanijos žemdirbiai tiki savo krašto trąšų ir preparatų gamintojais, jos pasiteisino savo vardą derliui, tai buvo tik laiko klausimas, kada jiedviem pavyks įtikinti savo šalies žemdirbius naudoti ispaniškas skystas trąšas. Nors ir sakoma, kad savam krašte pranašu nebūsi, bet Mariaus ir Eriko sėkmės istorija prasidėjo būtent nuo mūsų krašto ūkininkų pasitikėjimo jais. Joniškio žemės ūkio mokykla šioje srityje irgi pasitarnavo – mat Marius joje studijavo kartu su Ugniumi Šukiu, šiandien stambiu ūkininku, taip pat su Aurimu Briedžiu, šiandien Kurmaičių žemės ūkio bendrovės vadovu. Patikėjo ne tik jie, bet ir Romualdo ir Rimos Gylių ūkis, jo senelių žemę aplink Satkūnus tuo metu nuomojęs Romualdas Povilaitis. Nuo jų viskas ir prasidėjo, jie buvo pirmieji įkurtos bendrovės klientai, davę stimulą augti, tobulėti ir plėstis.

     – Naudodamasis proga dėkoju pirmiems mūsų klientams, mano kraštiečiams, kurie suteikė mums šansą – tai Ugniaus ir Arvydo Šukių ūkiui, Aurimo Briedžio, Rimos ir Romualdo Gylių ūkiui, Romualdo Povilaičio ūkiui, taip pat verslo partnerio kraštiečiui, Viliaus Vaišvilos ūkiui, kad mus įsileido. Tuo metu kaip tik pasitaikė sausringi metai. O mūsų parduoti preparatai mūsų klientų laukuose parodė puikius rezultatus. Tada jau reklama ėmė keliauti iš lūpų į lūpas, o mes siūlydami Lietuviui ūkininkui neįprastus Ispaniškus produktus ėmėme važiuoti tolyn ir platyn. Mūsų partneriu iškart tapo Skandinavijos kapitalo įmonė „Scandagra“, kuri iš nedidelės kompanijos šiandien yra išaugusi į vieną iš didžiausių Baltijos šalyse, kartu organizuojame lauko dienas tiek Lietuvoje, tiek Latvijos, Estijos žemės ūkio bendrovėse ar ūkininkų ūkiuose, – pasakoja sėkmingą verslą kartu su Ispanais vystantis Marius Urmonas.

Už gerą atsilygina geru

     Už tą palaikymą, parodytą pasitikėjimą jiedu visada pagal galimybes stengiasi savo gimtam kraštui atsidėkoti. Prisimenat, koronaviruso pandemijos pradžioje buvo sunku gauti dezinfekcinio skysčio, kurį specialistai rekomendavo kaip profilaktinę priemonę. O Mariaus ir Eriko draugai tas priemones gamino ir be eilės leido nupirkti apie 600 litrų dezinfekcinio skysčio, kurį bendro verslo bičiuliai išvežiojo Joniškio, Naujosios Akmenės, Pakruojo rajonų senelių namams, ligoninėms.

     Atlapą širdį atgręžęs savo kraštui ir jo žmonėms Marius Urmonas laikosi principo, kad už gerą reikia atsilyginti tuo pačiu geru. Ne tik gimtam kraštui, bet ir taikai – UAB „Agroconsult LT“ Ukrainos kariams perdavė visureigį, skyrė paramą karo siaubą išgyvenantiems Ukrainos vaikams, kuriuos, atvykusius į Lietuvą gyventi ir mokytis, ėmė remti dar 2014 metais.

Tvaraus verslo šalininkai

     Pernai kartu su partneriais iš Ispanijos Marius Urmonas Jonavos rajone ėmėsi dar vieno veiklos baro ir atidarė UAB „VIVA fertis“ trąšų gamyklą, kurios pagaminta produkcija orientuota į Baltijos šalies žemės ūkį, o apie 10 proc. jau pirmaisiais darbo metais iškeliauja į užsienį – Ispaniją bei Italiją. Kitais metais tas skaičius turėtų siekti 20–30 proc. , nes Jonavos rajone pagamintomis trąšomis susidomėjo Švedijos ir Suomijos žemdirbiai.

     Šių dienų visų gamintojų didžiausias baubas yra energetiniai ištekliai. Trąšų gamyboje reikalingą elektros energiją, pasak Mariaus Urmono, irgi planuojama pasigaminti saulės kolektorių pagalba. Gamykla orientuojasi į tvarią produkciją, kuri fasuojama ne plastikiniuose kanistruose, o maišeliuose – tam pačiam kiekiui trąšų sufasuoti vietoj 980 gramus sveriančio kanistro naudojamas tik 164 gramus sveriantis maišelis. „Koncentruojam gaminamas trąšas ir mažinam jų kiekį – kartu mažinamos ir išlaidos transportui, pakuotėms, energijos ištekliams. Nuo ateinančių metų pasiūlysime naujieną – „Garden market“ liniją sodininkams ir daržininkams mėgėjams“, – pasakoja gamyklos vadovas Marius Urmonas, daug investuojantis į mokslinius Kauno technologijų universiteto mokslininkų tyrimus naujiems bei inovatyviems produktams rinkoje sukurti.

Pasisemti galima tik iš pilnų šulinių

     Taigi – profkė, kaip Joniškio žemės ūkio mokyklą vadina aplinkiniai ir patys jos mokiniai. Taip savo Alma Mater vadina ir Marius Urmonas, negailėdamas gražiausių žodžių pedagogams, kurie, tarsi talentingi menininkai, jauniems žmonėms statantys ateities tiltus.

     Pasak Mariaus, gal ir nepagarbiai skamba – „profkė“, bet geriausias rezultatas, kai apie ją kalba buvę mokiniai, dalindamiesi gražiausiais prisiminimais… Tokių ir jis turi. Kraštietis sako esantis dėkingas tėvams, leidusiems gyventi ir pačiam rinktis, ko nori iš gyvenimo, kokius tikslus išsikelti. Rezultatai turbūt nenuvylė – nei Mariaus tėvų, nei jo mokytojų.

     „ Taip jau išėjo, kad nebuvau linkęs į tiksliuosius mokslus, todėl teko rinktis Joniškio žemės ūkio mokyklą, pasirinkau namų ūkio meistro profesiją. Realiai mane mokytojai „tempė“ . Ir kodėl aš tada nenorėjau mokytis? Dabar tikrai gailiuosi, kad nesimokiau kai kurių dalykų – augalininkystės, gyvulininkystės, žinios būtų labai pravertę verslo pradžioje. Ar kas nors iš sėkmės istorijų herojų dėkojo mokyklos direktoriaus pavaduotojai Liudmilai Božidaj? Aš noriu padėkoti – jos griežtos disciplinos svarbą supratau ir įvertinau tik dabar. Kartais save pagaunu, kad savo pavaldiniams, gamyklos darbuotojams esu toks pat griežtas, bet teisingas…“ – su dėkingumu kalba Marius Urmonas, nepamirštantis paminėti savo nuostabių auklėtojų – Elenos Mikalajūnienės (dabar – Mantintalo), Staselės Griniūtės, mokytojų Birutės Juknevičienės, Dainos Rudienės ir visų visų jį mokiusių mokytojų, paskatinusių siekti daugiau. Ir Marius savo pasiekė – Lietuvos edukologijos universitete baigė ekonomikos ir vadybos studijas.

     Marius Urmonas fantazuoja: jam didžiausia laimė būtų, kad jį mokiusios mokytojos būtų amžinai jaunos ir galėtų dar daug jaunų naujos kartos žmonių išleisti į gyvenimą, kaip išleido jį. Vaikinas apgailestauja, kad tada to, ką gauna, nevertino, ir kaip tas akimirkas brangina dabar.

     – Naudodamasis šia man miela proga, perduodu linkėjimus mano jaunystės uostui – Joniškio žemės ūkio mokyklos bendruomenei. Prasmingą naujųjų mokslo metų pradžios proga linkiu bendro komandinio darbo, kurio sėkmė priklausys nuo bendrų visų pastangų ir darnaus sutarimo, kuris vėliau bus labai reikalingas mokiniams, einantiems jau savo ilgu gyvenimo keliu jau į savo sėkmės istoriją. Semkitės iš Mokytojų, tų pilnų žinių ir gyvenimiškosios išminties šulinių, pilnomis rieškučiomis. Didžiausi sentimentai mokytojams ir savo šauniems grupiokams, kurie savo darbo ir kūrybos biografijomis tikrai gali papasakoti dar ne vieną savo sėkmės istoriją, – taip naujų mokslų metų pradžioje apie savo mokyklą, aptašiusią jo aštrius kampus, šiandien su dėkingumu kalba buvęs mokyklos auklėtinis Marius Urmonas.

Lina RUDNICKIENĖ

Nuotraukos iš asmeninio M. Urmono albumo

Mantas Urmonas (kairėje) su verslo partneriu Eriku Butnoriu, kilusiu iš kaimyninės Naujosios Akmenės, lauko dienose Latvijoje (nuotrauka – su partneriu)

Kraštietis Mantas Urmonas su verslo partneriu Ukrainos kariams perduoda įmonės “Agroconsult LT” paramą – visureigį (nuotrauka – parama ukrainai)

Ispanijoje vykusioje tarptautinėje  parodoje Marius Urmonas (dešinėje) su  vienu iš Ispanijos partnerių (nuotrauka – marius su ispanu)

Marius Urmonas iš tų žmonių, kuris su kostiumu nevaikšto, kad reikalui esant galėtų stoti prie konvejerio ar į rankas paimti kastuvą (nuotrauka – su kastuvu)

 

Publikaciją skaitykite laikraštyje Joniškio miestui ir rajonui ,,Sidabrė‘‘ Nr.68;

2022 m. rugsėjo 3d.; šeštadienis; psl.1-7;

© 2022 Joniškio žemės ūkio mokykla | Rekomenduoja: Atradau.lt | Sprendimas: Elektroninės Vizijos