Interviu su Joniškio žemės ūkio mokyklos Dekoratyvino želdinimo specialybės trečio kurso mokiniu Karoliu Karžinausku
Jei kalbėtume apie sėkmę, dažniausiai įsivaizduotume žmogų solidesnį , turintį nemenką gyvenimo patirtį, bet kartais – gal laimingas netikėtumas – sutinkame dar tik jaunuolio amžiaus sulaukusius ir labai kryptingai tikslo siekiančius merginas ar vaikinus. Kalbiname Karolį Karžinauską, tikrą joniškietį, Žemės ūkio mokyklos Dekoratyvinio želdinimo specialybės trečiakursį, pradedantį verslininką, gėlių ir rūbų parduotuvės ,,Pūkenis“ bendrasavininkį. Klausimai tradiciniai.
Kodėl pasirinkote mokymąsi Joniškio žemės ūkio mokykloje? Nulėmė meilė žemei, šeimos tradicijos, patraukli šiuolaikiška mokymosi bazė ar turėjote kitų priežasčių tapti šios mokyklos mokiniu?
Joniškio žemės ūkio mokykloje mokausi jau nuo devintos klasės, taigi šiemet bus penkeri metai. Nebijojau čia ateiti, nes statybininko specialybės jau mokėsi brolis Aivaras, todėl apie mokyklą nemažai žinojau. Bet baigęs dešimtą klasę pasirinkau Dekoratyvinio želdinimo specialybę. Matyt, nulėmė meilė žemei. Patinka darbas su augalais. Puiku kurti grožį savomis rankomis. Net neįsivaizdavau, kad tai atveria dideles kūrybos galimybes. O mano draugiška šeima labai palaikė renkantis ir mokyklą, ir būsimą specialybę. Iš tikrųjų su ja noriu susieti savo gyvenimą.
Ar jūsų dabartinė veikla susijusi su profesija, kurios mokotės? Kaip pritaikote įgytas žinias?
Viskas, ką darau ir kas džiugina iš tikrųjų, susiję su profesija, su įgytomis žiniomis.Net pats stebiuosi, kaip greitai patobulėjau. Esu tik vienas vaikinas merginų grupėje. Lyg ir nepopuliaru tarp vaikinų tapti Dekoratyvinio želdinimo specialistu. Aš irgi iš pradžių drovėjausi. Išstypęs, liesas, akiniuotas drovuolis su telefonu rankoje – matyt, tokį mane daugelis ir prisimena, bet paskui pamažu atėjo pasitikėjimas. Supratau, kad galiu kurti: sodinti augalų kompozicijas, komponuoti puokštes, veisti augalus, fotografuoti, dalyvauti konkursuose.
Kokie gražiausi prisiminimai susiję su mokslo metais Joniškio žemės ūkio mokykloje?
Prisiminimų daug ir gražių. Įsimintinos kelionės į konkursus, dalyvavimas juose, bendravimas su kitais konkursų dalyviais, ryšių užmezgimas ir jų palaikymas. Tai buvo naujos žinios, solidi praktika, prasmingos pažintys, kurios nenutrūko ir šiandien ir labai padeda plėtojant savo verslą.
Kokios asmens savybės nulemia, kad žmogų lydi sėkmė jo pasirinktoje veikloje?
Pirmiausia, mano manymu, tai pasitikėjimas savimi, noras tobulėti, siekti užsibrėžtų tikslų. Mokykla tikrai paskatino domėtis verslumo pagrindais, labai pravertė profesijos mokytojų patarimai, net provokavimas save išbandyti skirtingose veiklose. Būtent iš jų susilaukiau pirmųjų pagyrimų. Stebino, kad galiu žmones pradžiuginti, atrodo, labai paprastais dalykais. To dvasinio palaikymo sulaukiu iš pažįstamų ir iš pirkėjų, esu dėkingas visiems.
Įvardykite tris savo bruožus, kuriais didžiuojatės, nurodykite tris bruožus, kuriuos norėtumėte tobulinti.
Apie save kalbėti sunkiausia. Bet džiaugiuosi, kad nugalėjau paauglystės drovumą, net atsiskyrėliškumą. Didžiuojuosi savo šeima, brolių ir tėvų pagalba. Man tai patys svarbiausi žmonės. Galiu pagirti save, kad esu užsispyręs gerąja prasme, niekada nesustoju pusiaukelėje. O patobulinti reikia sugebėjimą planuoti laiką. Kai visko norisi ir stengiesi visur suspėti, pervargsti ir nebepadarai nieko. Galėčiau būti drąsesnis su nepažįstamais žmonėmis. Žinau, kad turėčiau mokytis toliau, tik neapsisprendžiu dėl specialybės ir dėl studijų laiko. Bet tai turėtų būti netolimoje ateityje.
Trumpai pristatykite savo sėkmės istoriją.
Ji dar tik pradedama kurti. Man pasisekė, kad po aštuntos klasės atėjau į Joniškio žemės ūkio mokyklą. Per dvejus metus susipažinau su visomis specialybėmis, todėl Dekoratyvinio želdinimo pasirinkimas nebuvo atsitiktinis. Gal kas nors ir pavadintų ,,botaniku“, bet žinau, kad tai mano kelias. Man patinka žemės darbai, tiksliau, žinojimas ir mokėjimas, kaip ką ir kada reikia daryti. Planuoju auginti šilauoges. O dabar auginau įvairias gėles, prekiavau parduotuvėje ir turguj. Galiu pasakyti, kad turgavietės prekybininko gyvenimas man pažįstamas jau kokius trejetą metų. Iš pradžių gal ir buvo gėda prekiauti, bet būtent prekybos išmokė mama Rasa, teta, močiutė. Tikrai žinau, ką reiškia anksti keltis, kokia yra uždirbamų pinigų vertė, supratau, kaip planingai juos leisti. Aš baigiu mokyklą šį pavasarį ir tapsiu diplomuotu specialistu. Džiaugiuosi, kad tos pačios specialybės, tik suaugusiųjų grupėje, mokosi ir mano mama, taigi netrukus mūsų šeimoje būsim du profesionalai.
Kokia jūsų nuomonė apie sėkmės paieškas užsienyje?
Nenorėčiau niekur išvažiuoti iš Joniškio ar Lietuvos. Manau, kad daug dirbant viską įmanoma pasiekti ir savo šalyje. Keliauti mūsų šeima mėgsta, todėl su svetimais kraštais susipažįstame nesunkiai, o dirbti reikėtų gimtinėje. Žinoma, neatmetu galimybės trumpai padirbėti ir svetimoje šalyje, bet šiuo metu planų išvykti tikrai neturiu.
Ko palinkėtumėte būsimiems Žemės ūkio mokiniams?
Daug pasitikėjimo savimi. Didžiulio noro siekti savo tikslų. Niekada nenuleisti rankų, jei kas nors ir nesiseka, nes visada mokomės iš klaidų, gauname iš to patirties. Daug kantrybės, nes su žemės darbais susijusios profesijos jos pareikalauja nemažai. Ir išmokti didžiuotis savo mokykla, nes tik nuo noro mokytis ir priklausys sėkmė.
Dėkojame už atsakymus. Tikimės, kad prieš pat pirmąjį karantiną startavęs jaunasis verslininkas Karolis nepraras entuziazmo ir jo istorija taps įkvepiančiu pavyzdžiu kitiems jauniems joniškiečiams.
Publikaciją galima rasti: Sidabrė Nr.10 , 2021 m. vasario 6 d. (šeštadienis) psl.7