(Pokalbis su buvusiu auklėtiniu, Joniškio žemės ūkio mokyklos Technikos priežiūros verslo darbuotojo specialybės absolventu, Vidmantu Čepu)
Į Joniškio žemės ūkio mokyklą Vidmantas Čepas užsuka, kai tik ištaiko laisvesnę minutę, nes nuolat užsiėmęs įvairia veikla. Šiandien pokalbio apie paskutinius metus, prabėgusius po mokyklos baigimo, jį pakviečiau pati. Rūpėjo, kaip sekasi buvusiam auklėtiniui, o ir mano dabartiniai auklėtiniai smalsavo, kas čia ir kokiu tikslu aplankė dabar jau jų grupės vadovę. Pažadėjau sau, kad po susitikimo papasakosiu jiems viską ir tuo pačiu padrąsinsiu siekti gyvenime užsibrėžtų tikslų.
Su Vidmantu šnekučiavomės po ką tik pasibaigusių pirmakursių krikštynų, tik jau kabinete. Atrodė, kad laikas visai neprabėgo, o auklėtinis, kaip ir anuomet, užsuko draugiškai pasikalbėti. Tačiau po pokalbio supratau, kad laikas vis tik nestovi vietoje, o jaunas žmogus, pilnas užsidegimo, tikslų, užsispyrimo, pasiremdamas patirtimi, kuria dalinasi su sūnumi ūkininkas, jo tėvas Antanas Čepas, kuria savo gyvenimą, skuba įgyvendinti visa, ką yra sugalvojęs.
Paprašiau Vidmanto atsakyti į klausimus, pasidalinti savo sėkmės istorija.
Pradžioje jaunasis ūkininkas papasakojo, kad daug patirties įgijo dar anksčiau, mokydamasis vidurinėje, o po to ir Joniškio žemės ūkio mokykloje, nes nuolat padėdavo savo tėvui jo ūkyje, o dabar jau yra nuo 2012 liepos įregistravęs ir savo atskirą ūkį, nors kaip ir anksčiau dirba kartu su tėvu, padeda vienas kitam. Darbų daug, todėl trumpam nutraukė mokymąsi Kauno Aleksandro Stulginskio universitete, kur studijuoja agronomiją, tačiau artimiausiuose planuose jau numatyta kuo greičiau grįžti po akademinių atostogų ir studijas tęsti. Nors ir teko kiek pristabdyti mokymąsi, Vidmantas nuolat tobulinasi lankydamas įvairius seminarus, kuriuos organizuoja VŠĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Valstybės maisto ir veterinarijos tarnyba ar dalyvauja LR žemės ūkio rūmų rengiamuose projektuose. Dar mokydamasis profesinėje mokykloje Vidmantas jau sėmėsi patirties tarptautiniuose mokyklos vykdomose projektuose, aplankė Suomijos ūkininkus. Atsakingas mokinys yra neabejingas iki šiol buvusiai mokyklai, nes dar net neįregistravęs savo nuosavo ūkio parėmė mokyklą finansiškai, prisidėjo prie mokymo bazės kūrimo. O ir šiemet jo tėvo ūkyje gamybinę praktiką ką tik atliko kitas mokinys iš Naujosios Akmenės, Joniškio ŽŪM besimokąs Agroserviso specialybės trečiakursis.
Jaunasis ūkininkas pasakojo, kad pradžia buvo kaip ir daugeliui labai sunki, bet pasitelkė gabumus, patirtį, rinko iš įvairių šaltinių informaciją, kaip galėtų įkurti savo ūkį, o po to sekė jau kiti darbai. Įtakos turėjo turimi ryšiai su kitomis įstaigomis ir organizacijomis (bankais, konsultavimo tarnybomis, kitų ūkininkų turima patirtis). Be jų, kaip teigė Vidmantas, nieko nebūtų galėjęs padaryti. Aišku, svarbiausia buvo paties pastangos, noras kuo stipriau įsitvirtinti, šeimos pagalba, perimama patirtis iš tėvo. Šiuo metu turi 62 ha žemės, iš jų tik 24 – nuosavos, o kita – nuomojama. Pirmųjų įsigytų 100 melžiamų karvių, iš kurių primelžtą pieną parduodavo, jau nebeturi- augina tik 25 veršelius. Vidmantui dabar svarbu plėsti ūkį ir kuo greičiau įsigyti nuosavos žemės ūkio technikos, kurią šiuo metu nuomoja. Praktikos įgyja bandydamas UAB „Ivabaltė“ firmos traktorių ir plūgą.
Kad ir kaip būtų užsiėmęs, jaunasis ūkininkas randa laiko ir visuomeninei veiklai – kartu su kitais rajono ūkininkais pernai prie Naujosios Akmenės bažnyčios pastatė medinį kryžių, o teleskopinį krautuvą ir kitą žemės ūkio techniką demonstravo rajono Rudens šventėje.
Džiugu, kad Joniškio žemės ūkio mokykla skatina jaunus žmones rinktis žemdirbio kelią, jauniems žmonėms suteikia pasitikėjimo savo jėgomis. Čia įgyjama pirmoji patirtis, o po to jau belieka tik įgyvendinti svajones ir tęsti pradėtus darbus. Didžiuojuosi, kad teko ir tenka ugdyti perspektyvius jaunuosius žemės ūkio specialistus.
Sėkmės Tau, Vidmantai!
Buvusi 9Ž grupės vadovė Reda Sinkevičienė