Apie ką svajojo ankstesnių kartų maži berniukai? Svajojo skristi į kosmosą, skubėti gelbėti žūvančiųjų ugnyje – tapti gaisrininkais, dar kiti – policininkais. O rasdavosi ir tokių, kurie norėjo tapti kareiviais. Taip, žymiau daugiau 1970–1980 metais gimusių berniukų norėjo tarnauti Tėvynei ir ginti ją nuo priešo. Tarp to laikmečio vaikų tokią svajonę savo širdyje visada nešiojosi ir joniškietis Rimantas Lesutis. Iš dainos žodžių neišmesi – nepabuvęs kareivėliu, nebus geras artojėlis… Rimanto istorijoje atvirkščiai: pirmiausia Joniškio žemės ūkio mokykloje tapo puikiu namų ūkio meistru, vėliau 10 metų savanoriavo Krašto apsaugos savanorių pajėgose, o pastaruosius 10 metų – profesinės karo tarnybos vyr. seržantas, Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 606 pėstininkų kuopos kuopininkas, mokantis savanorius valdyti ginklą, rikiuotės pratimų,kariškų įgūdžių, kt.
Mokykla padėjo suaugti, išmokė siekti
Po devintos Mato Slančiausko gimnazijos klasės Rimanto gyvenimo kelias taip susiklostė, kad jis pasirinko namų ūkio meistro studijas gimtam mieste – Joniškio žemės ūkio mokykloje. Šiandien nė kiek nesigaili. Pedagogai reiklūs, įstatę į tiesų gyvenimo kelią, išmokę kantrybės, valios. O jos reikėjo – kartu mokytis ir profesijos, ir kartu vidurinį išsilavinimą įgyti.
Rimantas Lesutis iš Joniškio žemės ūkio mokyklos didelėmis rieškutėmis sėmėsi ir iš šios mokyklos su savimi išsinešė viską, ką tik galėjo, kas tik jam buvo siūloma. Bendrabučio rūsyje kai tik veikė imtynių sekcija, pirmąsias išgyvenimo ant imtynių kilimo pamokas Rimantas gavo iš trenerio Broniaus Dantos. Besimokant profesijos, radosi galimybė vieną vasarą padirbėti užsienyje. Tada buvusi didžiosios emigracijos pradžia. Kaip nepabandyti, kai yra galimybė? Dar nepilnametis būdamas iš arti susipažino su Vokietijos kultūra, ekonomika ir žemės ūkiu, užsidirbo pirmąjį nuosavą kapitalą. Kai diplomą ir vidurinio mokslo baigimo pažymėjimą jau spaudė rankose, Joniškio žemės ūkio mokykloje kaip tik tuo metu pradėjo veikti aukštesniųjų studijų skyrius. Rimantas neatsisakė galimybės dar porą metų studijuoti žemės ūko technologijas.
– Puikios pasitaikė mano grupės auklėtojos – iš pradžių Stefanija Grigaliūnienė, po to – Elena Mikalajūnienė, galiausiai – Emilija Ivanova. Visos jos išmokė siekti daugiau. Kai jau mokslai ėjo į pabaigą, būtent Elena Mikalajūnienė manęs paklausė, gal norėčiau rinktis išlyginamąsias aukštojo mokslo studijas Šiaulių kolegijos žemės ūkio technologijų katedroje? Negalėjau atsisakyti pasiūlymo. Žodžiu, išnaudojau visas man siūlomas galimybes. Esu dėkingas, – sako Rimantas Lesutis, ir šiandien drąsiai Joniškio žemės ūkio mokyklą, kaip profesijos ir asmenybių kalvę, galintis rekomenduoti net savo ūgtelėjusiems vaikams. Pasak Tėvynės sargyboje stovinčio vyro, tai vietoje nestovinti mokykla, nuolat ieškanti įdomių veiklos ir ugdymo formų, patrauklių jauniems žmonėms, todėl drąsiai ją įvardina kaip vieną iš geriausių profesinių mokyklų Lietuvoje.
Namams remontuoti talkininkų nereikia
Namų ūkio meistro profesija įgyta ne dėl diplomo. Dėl gyvenimo. Įgytos žinios perniek nenueina. Rimantas Lesutis į šalis nesidairo, pagalbos iš šalies neieško, kai namuose sugenda santechnikos įrenginiai – dargi jo paslaugomis ir sumanumu pasinaudoja draugai, giminių ir artimųjų ratas. Kai reikia namuose atlikti remontą, kariškis pats atsiraitoja rankoves ir praktiškai įrodo, kad į statybos apdailos pamokas ne pro pirštus žiūrėjo.
Po studijų Rimantas dar dirbo medžio apdirbimo įmonėje – ir šiandien turi supratimą, kaip pagaminti langą, duris, palangę, tvorą…
Į savanorius pakvietė grupės bičiulis
Lesutis jau studijavo Šiaulių kolegijoje, kai ateiti į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir tapti savanoriu jį pakvietė grupės bičiulis Antanas Milašius, šiandien sėkmingas Kepalių žemės ūkio bendrovės vadovas. Tas pakvietimas pataikė į Rimanto karščiausių norų dešimtuką. Kaip nuėjo būdamas studentu, taip ir pasiliko – gijo, prigijo, suaugo. Dabar augti, vyriškėti, būti budriais ir tiksliais jau moko jaunąją Lietuvos savanorių kartą.
Per tuos 10 savanorystės Krašto apsaugos savanorių pajėgose metų visko nutiko. Iš pradžių rinktinė reorganizuota. Po to – vėl atkurta. Naujojoje rinktinėse prireikė profesinės tarnybos karių. Rimantas jau išmokęs būti atkakliai siekti savo tikslų – jei reikia, tai jis pirmose gretose. O Tėvynei reikia drąsių.
Rimantą Lesutį su kolegomis dažnai galima sutikti vienoje ar kitoje rajono mokykloje. Kaip kariškis jis yra sugrįžęs ir į Joniškio žemės ūkio mokyklą fizinio aktyvumo dieną – su moksleiviais, tokiais, kokiu ir pats kadaise buvo, organizavo žygį į Kepalių mišką, susidomėjusiems parodė turimą ginkluotę, ekipuotę.
Gyvas vyriškumo pavyzdys
Vyr. seržantas R. Lesutis akylus: vis dar randasi jaunuolių, bėgančių į Krašto apsaugos savanorių pajėgas nuo 9 mėnesių privalomos karinės tarnybos. Tokių vėliau į savanorių mokymus irgi neprisikviesi, todėl Rimantas jau išmoko identifikuoti piktnaudžiaujančius, išsisukinėjančius, apsimetėlius. Visai kitokie motyvuoti jaunuoliai, atlikę privalomą karinę tarnybą – jie atsakingi, patikimi ne tik karo tarnyboje, bet ir gyvenime, šeimoje.
– Jau kelinti metai stebiu tokią tendenciją: merginos tiek privalomoje karinėje tarnyboje, tiek tarnybos Krašto apsaugos savanorių pajėgose daug aktyvesnės už savo bendraamžius vaikinus ir kai kuriose situacijose jie, norėdami lygiuotis į dailiosios lyties atstoves, dar turi stipriai pasitempti, – įdomiais pastebėjimais dalinasi vyr. seržantas.
Aukštas, dailiai sudėtas vyras kaip koks Lietuvos ąžuolas galiūnas, į kurį gera ir gražu žiūrėti, už kurio pečių ir ramu, ir saugu, dažnai matomas ir visuomenės valstybinių švenčių renginiuose. Praėjusiais metais R. Lesutis, prieš keletą metų išgelbėjęs moterį nuo mirties, buvo pristatytas konkurso „Mūsų valstybės tarnautojai“ nominacijai. Tada jo susitvardymas, nuovoka, šaltas protas padėjo lemiamu momentu pasirinkti teisingą sprendimą infarkto ištiktą moterį skubiai gabenti į ligoninę, nelaukiant, kol poligoną pamiškėje suras greitosios medicinos pagalbos ekipažas.
Lina RUDNICKIENĖ
Publikaciją skaitykite Joniškio miestui ir rajonui skirtame laikraštyje Sidabre Nr 85, 2021m. lapkričio mėn 6 d., šeštadienis, 1 ir 7 psl.
Nuotraukos iš asmeninio R. Lesučio albumo
Rimantas Lesutis visada svajojo apie tarnybą kariuomenėje. Ir nenurimo, kol savo svajonės nepasiekė (nuotrauka – rimantas lesutis)
Krašto apsaugos savanorių pajėgų vyr. seržantą Rimantą Lesutį, Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 606 pėstininkų kuopos kuopininką, visada galima matyti valstybinių švenčių renginiuose. Su savanore, gydytoja Ieva Lapyte neša gėles prie Nepriklausomybės paminklo (nuotrauka – prie paminklo)
Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 606 pėstininkų kuopai savo dėmesį yra parodžiusi ir JE LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Rimantas Lesutis – trečias iš kairės (nuotrauka – su prezidente)