Mokykla po 25-erių metų: buvusi moksleivė dabar direktorė

Netapo nei konditere, nei sūrių specialiste

Vartom jau istorija tapusius nuotraukų albumus. Direktorė, kurios minimalistinio stiliaus darbo kabinetas sušildytas tik keliomissubtiliomis detalėmis, rodo nuotraukas, kuriose tarp gausaus moksleivių būrio kadaise buvo ir ji pati, būsima pienininkystės specialistė. Kokią nuotrauką bežiūrėsi, Juventa visur pirmose gretose. Arčiausiai lektoriaus, pranešėjo, mokytojo. „Gal, kad mažutė…“ – pasvarsto. Kaži, nes kiek tokių mažiukų „galiorkose“ savais reikalais užsiėmę krapštosi. Gal labiau smalsi.

Direktorė Juventa labai nuoširdi: taip, ji buvo tarp tų visų reikalų  organizatorių. Ne tik gerąja prasme, traukdavo krėsti ir visokias išdaigas, tarp jų – rengti pabėgimus iš pamokų. Ji buvo ir tarp tų, kurie mėgdavo atsikalbėti prieš mokytoją. Savotiškas maištas. Nes buvo laikai, kai bendrojo lavinimo mokyklose gerbė ir aukštino tik tuos, kurie absoliučiai gerai mokosi ir jokių problemų nekelia. O Juventai labai nesisekė matematika. „Žiūrėdavau į savo klasės draugus, atrodė, kad visi viską supranta, nes uždavinius sprendžia galvos nepakeldami… O man – kosmosas. Kai nesi geriausias, tai niekam ir neįdomus. Reikia kažkaip atkreipti į save dėmesį – taip aš dabar galiu paaiškinti savo neformalų elgesį moksleiviškais metais“, – svarsto Juventa Jurgelienė.

Baigdama pirmąją vidurinę nusprendė, kad mokysis konditerijos – Šiauliuose tuo metu buvo puiki konditerių profesinė mokykla… Artimieji atkalbinėjo. Jei jau mergina renkasi profesinę mokyklą, tai tegu ji būna arčiausiai namų… Joniškyje.

– O Joniškio žemės ūkio mokykloje tuo metu buvo renkama nauja pienininkystės specialistų grupė naujai pastatytai sūrių gamyklai, fermentinio sūrio gamybos linijai aptarnauti. Buvo labai įdomu mokytis, nes laukė daug praktikos ne tik Joniškio, bet ir Šiaulių, Biržų pieninėse. Ir, svarbiausia, nebuvo matematikos! Tiesa, buvo chemija, bet man ji sekėsi puikiai, – šiandien apie savo pirmuosius kaip moksleivės metus profesinėje mokykloje pasakoja dabartinė mokyklos vadovė.

Pasikeitė ir santykis su pedagogais. Juventa gerai prisimena, kaip praktikos Joniškio pieninėje metu pabandė vietoj technologės, griežtosios Aldonos Smilgienės grupiokams pavadovauti. Nepasisekė, praktikos vadovės būta kieto riešutėlio. Juventa žiūri, kad technologė net ją įtikino, kad daug įdomiau sūrius ragauti, stebėti, ar nepažeistas gamybos procesas… Anksti suprato: jei pamokoje neįdomu, ne mokinio kaltė, tai pedagogo problema – nemoka sudominti. Gal ir dėl to savo profesinėje veikloje jai pavyksta išvengti tokių ar panašių klaidų – jaunimas Juventą myli, pasitiki.

– Toje mokykloje aš susidūriau su kitokiu požiūriu ir kultūra į mokinį, kaip asmenybę. Čia mokiniui, net tam, kuris savo veiksmais gal ir nusipelno bausmių, ausų niekas netampė, su liniuote pirštų nedaužė. O esu mačiusi! Ne čia, kitoje mokykloje… Ir kai po 25-erių metų grįžau į šią mokyklą, jau kaip įstaigos vadovė, maloniai nustebau – niekas iki šiol čia nepasikeitė, tas pats bendruomenės narių tarpusavio santykis, padedantis mokiniui skleistis ir augti. Ir man tada, dar pačiai moksleivei, greitai tapo aišku, kad nebėra prieš ką protestuoti – tu priimtas toks, koks esi, ir tavo „teatro pasirodymai“ niekam nebeįdomūs… – taip apie savo profesinę mokyklą prisimena pati direktorė.

Aplinka augina asmenybę

Pienininkystės specialiste Juventa Jurgelienė netapo, nors buvo tarp grupės geriausiųjų penketuko, kuris buvo pakviestas dirbti į Biržų pieninę. Juventa  tikrai buvo  pirmūnė – jos diplome – beveik vien  9-tukai ir 10-tukai, baigiamieji teoriniai egzaminai su praktika įvertinti trimis 10-tukais. Tad turėdama tokį pažangumą į Biržus neišvažiavo, nes turėjo kitų, aukštesnių tikslų, juolab, kad šalyje prasidėjo pieno produktų gamyklų bankrotai. Juventa pasirinko psichologijos ir socialinės pedagogikos studijas Šiaulių universitete, po kurių joniškiečiai atsimena energingą, visuomenišką jauną moterį, dirbančią su socialinės rizikos šeimomis Joniškio seniūnijoje, „Aušros“ gimnazijoje dėsčiusią žmogaus saugos pamokas, Gataučių Marcės Katiliūtės mokyklos dirbusią socialine pedagoge ir, galiausiai, tuščioje vietoje įkūrusią ir užauginusią Atvirą jaunimo centrą.

– Paskutiniu metu Atvirame jaunimo centre jau jaučiausi padariusi viską, ką buvau užsibrėžusi. Be to, ėmė kankinti nuojauta: kiek ilgai būsiu įdomi jaunimui? Aš gi iš savo patirties žinau, kad kreiptis į suaugusį žmogų jaunimui yra sunkiau, kuo jis jaunesnis, tuo paprasčiau. Tada ir pagalvojau, kad reikalingi pokyčiai, iki paskutinės minutės laikiau paslaptyje savo siekį dalyvauti konkurse ir siekti Joniškio žemės ūkio mokyklos direktoriaus pareigų, – apie šių metų pokyčius kalba J. Jurgelienė.

 

Jautį griebia už ragų

Dirbti su Juventa arba jos komandoje nėra nei paprasta, nei anaiptol lengva. Tai moteris, orientuota į rezultatą, tad labai lengvai atskiria tikrai dirbantį, o ne darbą imituojantį asmenį. Iš buvusių savo pačios mokytojų, sugrįžusi po 25-erių metų pertraukos, direktorė teberado dvi – augalininkystės mokytoją Emiliją Ivanovą ir savo pirmąją mokytoją Stasę Stulginskienę. „Šioje mokykloje visas procesas jau užsuktas, įstatytas į reikiamas vėžes, dirba profesionalai, kurių nereikia mokyti, ką daryti. Todėl ir dirbti yra lengva“, – kalba J. Jurgelienė.

Pokyčių darbuotojų kolektyve jau esama: pasikeitė vyr. buhalterė, sekretorė, personalo vadovas, padėjėja ūkiui, pavaduotoja ugdymui, renginių organizatorė, socialinis pedagogas, kompiuterių technikas…

Drąsi moteris vos apšilusi kojas išdrįso susisiekti su švietimo ir mokslo ministerijos kancleriu Juliumi Lukošiumi – norėjo iš pirmų steigėjo lūpų girdėti aiškias žaidimo taisykles. Naują vadovę neramino ir dėl įvairių reorganizacijų bei pertvarkų susikaupusios įstaigos skolos. Susitikimas įvyko, vieni kitus suprato – naujoji direktorė džiaugiasi racionaliu pokalbiu, leidžiančiu planuoti, kad ateinančiais mokslo metais mokyklą slegiančios skolos bus likviduotos.

Bus dar daugiau galimybių

– Su švietimo ir mokslo ministerijos kancleriu aptarėme ir naujas profesijas, siekiame gauti licencijas jų mokymo programai. Kokių profesijų reikia mūsų rajono darbdaviams, esu aptarusi su mūsų rajono meru Vitalijumi Gailiumi, taip pat  Pakruojo rajono meru. Jiedu buvo tos pačios nuomonės – mokykla galėtų ruošti suvirintojus ir socialinių darbuotojų padėjėjus. Nuo mokyklos dar rašom pakeisti multimedijos specialisto licenciją į multimedijos, kompiuterinės įrangos technikos priežiūros specialisto licenciją. Taigi, nuo rudens, ateinančių mokslo metų bus galimybė mokytis net trijų naujų profesijų, – pasakoja direktorė Juventa Jurgelienė.

Kitais mokslo metais bus ir daugiau naujienų – pavyzdžiui, vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, norintiems įgyti profesiją, nebereikės važiuoti mokytis į Radviliškio profesinį rengimo centrą. Jau rugsėjį jie galės rinktis statybų apdailos, virėjo ar dekoratyvinio apželdinimo specialisto padėjėjo profesijas savam mieste, Joniškio žemės ūkio mokykloje.

Šie mokslo metai paskutiniai, kai mokykloje ruošiami ir barmenų padėjėjai. Pasak direktorės, 3 metus trunkantys mokslai moksleiviams per didelis iššūkis, kai šios profesijos vietoje – kavinėse, restoranuose – apmoko ir patys darbdaviai.

Pandemija ir nuotolinis ugdymo procesas padiktavo ir naujas galimybes. Nuo šių mokslo metų pradžios kiekvienam Joniškio žemės ūkio moksleiviui sudarytos sąlygos vienu metu ir mokytis, ir dirbti. Šia galimybe pagal dvišales ar trišales sutartis pasinaudojo apie 30 proc. moksleivių.

Turi galimybių užsirekomenduoti užsienyje

Praėjusių metų pabaigoje aštuoni mokyklos moksleiviai – būsimieji barmenai, virėjai, automechanikai, dekoratyvinio apželdinimo specialistai – grįžo iš mėnesį trukusios praktikos pagal Erasmus programą Austrijoje – turėjo galimybės stažuotis viešbučiuose, ūkininkų ūkiuose, kavinėse, vienam teko laimė padirbėti pas tituluočiausią Austrijos bitininką, merginai – hipoterapijos centre Turkijoje. Praktika praktikai, o moksleiviai dar turėjo progą pasipildyti ir asmenines sąskaitas. Šių metų pradžioje tokiai praktikai į Austriją išvažiuos dar 8 moksleiviai. „Partneriai Austrijoje labai džiaugiasi mūsų moksleiviais, sakė seniai tokių darbščių, nuovokių praktikantų beturėjo. Šiais metais vieną mūsų moksleivį darbdavys Austrijoje pakvietė sudaryti ilgalaikį darbo kontraktą, kartu pakvietė atvykti ir jo seserį. Šis pavyzdys rodo, kad mūsų moksleiviai yra paklausūs visur, net užsienyje, – pasakoja mokyklos direktorė J. Jurgelienė. – Be to, organizuojamos išvažiuojamosios pamokos ir į Vilnių, Žirmūnų sektorinį centrą, kur proginių patiekalų gamybos mokosi būsimieji virėjai – mokykla kiekvieną pirmadienį juos nuveža į Vilnių, apgyvendina viešbutyje, visą savaitę mokosi, o savaitgaliui parvežami namo. Toks mokymosi ciklas trunka 15 dienų ir tokį modelį taikom ne tik būsimiems virėjams. Statybininkams apdailininkams tokie mokymų ciklai rengiami Šiaulių profesiniame rengimo centre.“

Ateina mokytis ir žmonės su aukštaisiais

Jau ateinančiais metais Joniškio žemės ūkio mokykla, vadovaujama Juventos Jurgelienės, atidarys mokomąjį autoservisą, kuriame būsimieji autotechnikai kartu mokysis teikdami viešas paslaugas – užsipildyti kondicionierius, subalansuoti ratus. Šio autoserviso klientu galės tapti kiekvienas norintis. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšų nupirkta tokia moderni autoserviso įranga, kurios, kaip sakė ją montuojančios įmonės specialistai, neturi nė vienas Šiaurės Lietuvos autoservisas.

Šiais mokslo metais mokykloje startavo ir mokomoji virėjų bendrovė, kartingų būrelis. Ir, kaip visada, populiarumo viršūnėje lieka suaugusiųjų mokymas. Apie tai, kad itin populiari dekoratyvinio apželdintojo profesija, žino daugelis – suaugę žmonės, dažnai net su aukštuoju išsilavinimu, vakarais ir savaitgaliais mokosi prižiūrėti ir puoselėti savo sodą, formuoti gėlyną, planuoti kiemą su želdiniais ir mažąja architektūra.

– Dabar mūsų mokykloje labai populiari apskaitininko profesija. Šiuo metu studijuoja 26 žmonės, neretai turintys finansinį, ekonominį išsilavinimą. Į mūsų mokyklą juos atgena elementarių praktinių žinių trūkumas. Didelė dalis apskaitos mokosi savo iniciatyva, nes patys tampa darbdaviais, yra įsteigę mažąsias bendrijas, vykdo individualią veiklą ir tų žinių, kaip tvarkyti įmonės dokumentaciją, niekur nesidėsi, reikia, – pasakoja J. Jurgelienė.

 

 

„Man tikrai gyvenime pasisekė, mano veikla visada būdavo vertinama, kur bedirbčiau – ar Gataučiuose, ar seniūnijoje, ar Atvirame jaunimo centre – turėjau nepaprastai gerus vadovus, tikrus lyderius, kurie sudarė sąlygas, leido augti kaip specialistei. Niekada nesijaučiau neįvertinta, nepastebėta. Ir dabar, tapusi mokyklos vadove, jaučiu draugišką buvusio vadovo palaikymą – leidžia skambinti, klausti, aiškintis, aprodė profesines mokyklas, į kurias galėčiau lygiuotis… Mane užaugino ir tebeaugina aplinka. O juk lyderystė užkrečiama…“ – apie savo karjerą ir palankias sąlygas jai augti kalba Juventa Jurgelienė, buvusi Joniškio žemės ūkio mokyklos moksleivė, po 25-erių metų grįžusi čia vadovauti didelei pedagogų ir moksleivių bendruomenei.

Publikaciją skaitykite Joniškio miesto ir rajono  laikraštyje ,,Sidabrė‘‘Nr.8; 2022m. sausio 29 d. (šeštadienis)

© 2022 Joniškio žemės ūkio mokykla | Rekomenduoja: Atradau.lt | Sprendimas: Elektroninės Vizijos