Nevairuojanti šeima užaugino daug siekiantį jaunąjį automechaniką

Jau dešimtmetį organizuojamas nacionalinis profesinio meistriškumo konkursas „Geriausias jaunasis automechanikas“ turi tikslą – atrasti jaunuosius talentus bei populiarinti automechaniko profesiją.

Nacionaliniame konkurso etape kviečiami dalyvauti Lietuvos profesinio mokymo įstaigų, vykdančių automobilių mechaniko ir automobilių elektromechaniko (automobilių elektros įrengimų remontininko) formaliojo mokymo programas, mokiniai nuo 18 metų.

Pirmą kartą per konkurso egzistavimo 10-metį būtent šių metų nacionalinio konkurso istorijoje į finalą, kur tarpusavyje dėl teisės patekti į tarptautinį superfinalą varžysis 12 geriausių jaunųjų automechanikų, atrinktas pirmasis joniškietis – Joniškio žemės ūkio mokyklos trečiakursis, būsimasis automobilių mechanikas, devyniolikametis Deivydas Šiurna.

Nuo vaikystės mėgstamiausi traktoriukai ir mašinytės

Melnių kaime nuo mažų dienų senelio sodyboje vasarodamas Deivydas čia turėjo tėčio suręstą didelę smėlio dėžę, kurioje sutilpdavo visa berniuko iš garažo suvaryta technika – lengvosios mašinytės, sunkvežimiai, traktoriai, specialaus transporto priemonės… Vaikui nuo mažens kitokių žaislų net nereikėjo. Į Šiurnų kiemą subėgdavo Deivydo bendraamžiai draugai, kuriems irgi rūpėjo tas mašinytes smėlio dėžėje pastumdyti. Matydami, kaip kaimo laukuose traktoriai aria, akėja, sėja, jie ir patys prie savo plastmasinių, geležinių traktoriukų prisikabindavo vaikišką grėbliuką – imituodavo, kad ir jie savo smėlio laukus dirba, vagas vagoja…

– Saugodavau visus savo žaislines mašinytes. Nei pats laužiau, žiūrėdavau, kad ir draugai su jomis pagarbiai elgtųsi, – pasakoja Deivydas, kuris nuo visų savo mašinyčių dulkeles nupūsdavo, purvą nuvalydavo. Vaikinui jau 19-lika, o namuose jos tebestovi, Deivydas jų nenori atsikratyti, sako – tegul liks prisiminimui.

Kai ūgtelėjo, galėdavo valandų valandas įsistebeilijęs žiūrėti į laukuose dirbančią ūkininko techniką ir agregatus – jei šalia sodybos esančiuose laukuose technikos nematydavo, sėsdavo ant dviračio – važiuodavo prie tų laukų, kuriuose verda darbai.

– Sakydavo, tik trumpam, tik valandėlei, o išeidavo visas pusdienis. Kvieti pietų, vis sakydavo – tuoj. O tas tuoj – dar valanda kita prabėgdavo, – juokiasi Deivydo tėtis Kęstutis Šiurna.

Už tvoros stovintį vaiką, žvilgsnį prikausčiusį į laukuose dirbančią techniką, pastebėjo ir ūkininkas Tomas Ramonas. Kiek būta laimės, kai jis mosteldavo berniukui ranka, kviesdamas ateiti – plačiai atsidarydavo kabinos durys, ištiesdavo ranką, padėdamas vaikui į ją įsikeberioti, sodindavosi šalia. Deivydas būdavo devintam danguje, bet prisipažįsta, kad vaikas būdamas nedrįsdavo ūkininko trukdyti klausinėdamas ar juo labiau ką nors liesdamas – tik akylai stebėdavo ūkininko Tomo rankų ir kojų veiksmus valdant galingą žemės ūkio techniką. O Tomas pats, matydamas begalinį vaiko susidomėjimą ir jo kuklumą, imdavo pasakoti, kam ta svirtelė, kokią funkciją atlieka būtent tas pedalas, kodėl dega ta lemputė ir panašiai.

Kantrybė ir smalsumas

Deivydas buvo kokių 12-likos metų, kai tėčio ėmė klausinėti, ko daržinėje stovi numestas nenaudojamas traktoriukas-žoliapjovė. Tėtis vaikui paaiškinęs, kad apgedo, reiks vežti pas remontininkus. Kęstutis Šiurna atvirauja, kad jis pats tikrai ne technikos žmogus, jam duok tik dirbti su dokumentais, raštais… O technika – buvus, nebuvus, patogiau, kai kiti veža…

O Deivydui atvirkščiai – technika traukė. Todėl laikui bėgant perkando ir žoliapjovės-traktoriuko, ir tėčio motorolerio darbo ypatumus, greitai savo rankomis ir galva ėmė šalinti visus pasitaikiusius gedimus. Tėtį, pasišovusį vežti techniką pas meistrus, sugriebdavo už rankos: „Aš pabandysiu sutvarkyti“. Ir sutvarko. Mokėsi savarankiškai: pasižiūrės, nusifotografuos ir bėga prie interneto, kur irgi prabėgdavo ne viena valanda ieškant informacijos, kas per „liga“ technikai, jei variklis ėmė čiaudėti ar kokia lemputė ėmė signalizuoti… Deivydo pomėgiui talkino asmeninės savybės – begalinis smalsumas ir auksinė kantrybė.

Už vairo – nuo 15-likos

Deivydas Šiurna pirmasis Joniškio 15-metis, su vienatūriu prancūzišku automobiliu „Aixam“ teisėtai drįsęs išvažiuoti į miesto gatves. Nors kelių eismo taisyklės ir leidžia už tokio automobilio vairo sėsti išlaikius teorinę kelių eismo taisyklių dalies egzaminą, tačiau praktiškai daug kas baiminosi pasinaudoti tokia teise. Taigi, Deivydas buvo tas ledlaužis, kuris pirmasis išvažiavo į gatvę ir uždegė žalią šviesoforą kitiems savo bendraamžiams. Po kelių mėnesių Joniškio mieste tokių dviejų vietų mažylių važinėjosi jau ne vienas. Kol laukė 18-ojo gimtadienio Deivydas išbandė dar vieną vienatūrį – prancūzišką „Ligier“. Pastarasis jaunajam vairuotojui labiau patikęs – tylesnis variklis su tiesioginiu įpurškimu ir variklio valdymo kompiuteriu.

Įdomu tai, kad Deivydo pamokyti vairuoti šeimoje nebuvo kam, teko pačiam sėdėti ir gilintis. Išmokti vairuoti vaikinukui užteko vienintelių vairavimo mokyklos kursų be jokių papildomų pamokų – tiek teoriją, tiek praktinį važiavimo egzaminą išlaikė iš pirmo karto. Tėvams beliko iškart padovanoti normalų automobilį, kurį vaikinas pats labai sėkmingai išsirinko.

Šiandien 19-mečio Deivydo Šiurnos namų kieme stovi net keturi automobiliai š– pagal nuotaiką vieną dieną sėda už „Audi A3”, kitą – už „Toyota Corola Verso“ ar „BMW 320“, arba „VW Passat B5“ vairo. Tėvai vaikino entuziazmui jokių priekaištų neturi. Kiekvienam savo, tegul tik domisi, gilina žinias ir tobulėja“, – sūnaus laisvanorišką pasirinkimą toleruoja ir tėtis Kęstutis Šiurna.

Vaikino noras važiuoti ir važiuoti neužgeso. Šeima, kurioje iki tol niekas nevairavo, pajuto tikrą komfortą – vaikinas mamą, tėtį, sesę vežioja ir trumpesniais, ir tolimesniais atstumais – į pajūrį, Rygą, Biržus, Pasvalį ar Panevėžį…

Jaunasis  automechanikas savo iniciatyva išsilaikė ir visas  traktorininko kategorijas.

Tokio mokinio dar neturėjo

Joniškio žemės ūkio mokyklos profesijos mokytojas Robertas Pakalnis, ruošiantis būsimuosius automobilių mechanikus, sako, kad tokio uolaus, imlaus ir motyvuoto mokinio kaip Deivydas Šiurna jis dar savo darbo praktikoje neturėjo.

– Galiu užtikrintai pasakyti, kad per tris mokslo metus nebuvo nė vienos užduoties ar namų darbų, kurių Deivydas nebūtų atlikęs. Visą maksimalų pamokų, kartingų būrelio ir vienintelis, kuris išnaudoja visą praktinės popamokinės veiklos laiką ir dar daugiau. Technikos garaže jis po pamokų užsiima praktika – remontuoja ir savo, ir Joniškio žemės ūkio mokyklos turimą techniką. Pasakysiu dar daugiau – didžiąją dalį darbų atlieka vienas pats, su profesijos mokytojais konsultuojasi tik susidūręs su nežinomuoju. Deivydas yra autoritetas ir visiems trečiakursiams automobilių mechanikams, – apie būsimą specialistą pasakoja Joniškio žemės ūkio mokyklos profesijos mokytojas Robertas Pakalnis.

Pirmasis konkurse etapas vyko profesinėse mokyklose. Prie konkurso starto linijos stojo 592 šalies būsimieji jaunieji automobilių mechanikai, tarp jų – ir Joniškio žemės ūkio mokyklos trečiakursiai automechanikai.

Geriausias žinias sprendžiant testą parodė Deivydas Šiurna ir Gražvydas Remeika, kurie kovo 2 dieną dalyvavo „Inter Cars Lietuva“ konkurso II etape Šiauliuose, kur taip pat reikėjo spręsti testą internete ir tik aštuoni (po vieną geriausiai pasirodžiusį mokinį iš skirtingų aštuonių mokyklų) pateko į konkurso finalą — tarp jų ir D. Šiurna, kurio parodytų  žinių rezultatas yra antras Lietuvoje  po antrojo konkurso etapo.

Finale dėl kovo 30 – balandžio 1 dienomis Kaune vyksiančio konkurso „Geriausias jaunasis automechanikas 2023“  nominacijos jau atlikdami praktines užduotis varžysis 12 geriausių būsimųjų automechanikų, tarp jų š– ir Deivydas.

Nacionalinio konkurso finalistas bus deleguotas atstovauti Lietuvai  tarptautiniame konkurso finale, kuris šiemet vyks Vengrijoje, o praktines  užduotis  atliks nacionaliniai konkurso finalistai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Slovakijos, Vengrijos, Kroatijos, Ukrainos, Graikijos ir Slovėnijos.

Puikaus nacionalinio finišo jaunajam automechanikui, kuris jau svajoja apie  aukštesnes  mechanikos studijas ir nuosavą autoservisą!

Informaciją parengė Lina Rudnickienė

Nuotrauka Linos Rudnickienės

Publikaciją skaitykite laikraštyje Joniškio miestui ir rajonui „Sidabrė“ 2023 m. kovo 14 d. Nr. 21.