Dalius Kublickas buvo iš tų jaunuolių, kurie galvą turi, bet mokytis nenori. Po pusryčių stverdavo kuprinę į rankas ir išeidamas pro duris tėvams pranešdavo einantis į mokyklą, tačiau jos tikrai nepasiekdavo, sukdavo visai kitais keliais… Kai toks požiūris, tokie patys draugai ir jų kompanijos, rezultatų laukti ilgai nereikėjo – tokiam padaužiukui teko palikti tuometinę pirmąją vidurinę mokyklą. Gerai, kad užteko proto pereiti ir viduriniojo mokslo bendrojo ugdymo programą baigti bent jau jaunimo ir suaugusiųjų mokykloje.
Šiandien Dalius Kublickas, 42-ejų vyras, yra sėkmingas pedagogas, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, puikus ne vienos sporto šakos treneris, tiesiog tobulas tėvas, tvirtos šeimos galva, patriotiškas joniškietis. Dalius atviras: iš kreivų kelių į tiesius ir baltus gyvenimo vieškelius jį sugrąžino, žmogumi padarė Joniškio žemės ūkio mokykla ir puikiausi jos pedagogai. Tarsi perėmęs tą gerumo kartelės estafetę, dabar Dalius tą skolą grąžina – toje pačioje Joniškio žemės ūkio mokykloje ne vienam likimo ir pagundų blaškomam jaunuoliui yra tapęs gyvenimo guru ir įkvėpėju.
Visos įgytos profesijos naudingos
Namų ūkio meistro profesijos mokslus Joniškio žemės ūkio mokykloje Dalius Kublickas pasirinko atsitiktinai – nesvarbu kur, kad tik kur nors mokytis. Diplomą gavo, tačiau taip jo ir nepanaudojo. Vyras purto galvą: „Kaip nepanaudojau? Panaudojau – be šitų mokslų namo nepasistatyčiau,“ – labai rimtai šiandien kalba Dalius Kublickas, gražiai šeimai savo rankomis statantis gyvenamąjį namą.
Gavęs namų ūkio meistro diplomą D. Kublickas neskubėjo užverti šios mokyklos durų – liko toliau mokytis ką tik įkurtame aukštesniųjų studijų skyriuje dar vienos, šįkart – žemės ūkio technologo profesijos. Diplomo darbui neprireikė. Bet žinios pravertė praktinėje kasdienybėje – su močiute iš ožkos pieno buvo įtaisęs spausti sūrius… Galiausiai šeima turi daržą, tad lemiamas žodis, kada ir ką sėti, sodinti, kaip gintis nuo kenkėjų priklauso diplomuotam žemės ūkio technologui Daliui.
– Dar besimokydamas 1-oje vidurinėje mokykloje svajodavau apie kūno kultūros pedagogo darbą. Bet kur tu su mano charakteristika! Vijau tas mintis, kaip neįgyvendinamas, šalin, – nuoširdžiai savo sėkmės istorija dalinasi Dalius Kublickas.
Lydi sėkmingi žmonės
– Jeigu ne Joniškio žemės ūkio mokyklos sėkmingi žmonės, kurie pakoregavo mano kelią, nežinau, kaip galėjo susiklostyti mano gyvenimas. Kaip dabar pagalvoji, tai jau pirmame namų ūkio meistro kurse mane iš mokyklos galėjo išmesti. Bet nemetė. Ir už tai turiu būti dėkingas auklėtojai Stasei Griniūtei, režisierei Vandai Šalkauskienei, kuri už mane, galima sakyti, pasirašė ir dar labiau ėmė globoti… Sujaudino žmogiškumas. Labai. Pradėjau lankyti satyros ir jumoro grupės, kuriai tuomet vadovavo V. Šalkauskienė, užsiėmimus, su programomis išvažinėta visa Lietuva, dalyvauta Lietuvos satyros ir humoro grupių šventėse „Juokis“, mūsų programą per televiziją žiūrėjo visa Lietuva, – atvirai kalba D. Kublickas, niekada neėpamirštantis svarbiausių savo žmonių – mamos, kuriai dėkingas už kantrybę, ir tėčio, kurio vyriškai patarimai iki šiol reikalingi.
Kadangi Daliaus aistra vis tik buvo sportas, prie lemiamo teigiamo vaidmens perlaužiant sunkų charakterį suvaidino jo kūno kultūros mokytojas Adolfas Paškevičius ir mokyklos krepšinio komandą treniravęs Jonas Rimdžius, neleidę atsipalaiduoti, nuklysti, mokę atsakomybės ir uždegę Daliui tikėjimo, kad jis gali pasiekti daugiau, žiburėlį. Pedagogai ir treneriai atkreipė dėmesį į tai, kuo vaikinas domisi – jis gi visų užklasinių renginių „liūtas“ ir organizatorius… Tad jau nuo ketvirto namų ūkio meistro kurso Daliui, ne be pavaduotojos Liudmilos Božidaj žinios ir valios, pasiūlyta vadovauti mokyklos techninės priežiūros būreliui, net simbolinį atlyginimą mokėdavo. Kai pagal projektą dviem namų ūkio meistrams reikėjo važiuoti į Austriją išklausyti paskaitų ciklą apie saulės jėgaines, ši misija buvo patikėta Daliui ir jo kurso draugui Sauliui.
Kai iš krepšinio komandos trenerio pareigų pasitraukė Jonas Rimdžius, mokytojas A. Paškevičius mokyklos administracijai į trenerio vietą pasiūlė energingąjį Dalių. Ir neapsiriko. D. Kublicko vadovaujami mokyklos sportininkai ne kartą Lietuvoje yra laimėję prizines ir net aukščiausias vietas, pademonstravę tokį meistriškumą, į kurį reikia lygiuotis.
– Man šios mokyklos pedagogai yra geriausias pavyzdys, kaip reikia dirbti su problematiškais vaikais. Mano pavyzdį imkim. Mano jaunystės metais nebuvo masinio interneto. Tai paaugliai, jaunuoliai arba sportuodavo, arba nueidavo klystkeliais… Kur tai matyta – taip patikėti neklaužada! Galiausiai įsileisti į savo pedagogų kolektyvą! Negana to, sudarė sąlygas dar ir naktimis sargauti, kad galėčiau studijuoti Šiaulių Universitete, į kurį vėlgi paskatino stoti mano geroji, mano mylimoji Jurgita, su kuria esame neišskiriami nuo 15-likos metų. Bet, kai blogas berniukas pamilsta gerą mergaitę, gyvenimo pasaka visada baigiasi laimingai. Bent jau mano atveju, – Dalius nuoširdžiai vardina žmones, kurie kardinaliai pakeitė jo gyvenimą.
Kai į užtarnautą poilsį išėjo ir A. Paškevičius, Dalius tapo mokyklos kūno kultūros mokytoju… Ir tokiems pat išdykėliams, kaip kad jis pats buvo, padeda surasti gyvenimo prasmę.
Interviu ėmė Lina Rudnickienė
Nuotrauka iš Kublickų šeimos albumo
Publikaciją galima rasti: Sidabrė Nr.8, 2021 m. sausio mėn. 30 d., 1 – 5 psl.