Sklandus šilumos ūkio darbas – patikimose rankose
Buvo kadaise toks Joniškio žemės ūkio mokykloje mokytojos Stasės Griniūtės įsteigtas moksleivių “Džentelmenų klubas”. Penki mokytojos atrinkti, scenoje gerai atrodantys vaikinukai būdavo tas mokyklos bendruomenės elitas, kurio pareiga būdavo sutikti garbingus svečius, pasirodyti įvairių renginių metu vedėjų amplua, garbingai mokyklai atstovauti net skaitovų konkursuose. Prieš daugiau kaip 20 metų vienas iš tų “Džentelmenų klubo” narių buvo ir tuomet dar tik būsimasis namų ūkio meistras, dabar UAB “Gren Joniškis” katilinių eksploatacijos inžinierius Gediminas Adomaitis, nuo kurio organizuojamų šilumos gamybos ir tiekimo darbų šiandien priklauso paslaugos kokybė visame Joniškio rajone.
Autoritetas tarp kolegų
– Turbūt daugelis įsivaizduoja, kad šilumos tiekėjai nieko nedirba… – juokiasi Gediminas Adomaitis, tikėdamasis, kad ir žurnalistė linktels galvą, pritardama tai minčiai. – Bet tai nėra paprasta. Buvo tokia situacija viduržiemy, kai popiet pagrindinėje Pakluonių gatvės katilinėje sugedo kuro lygio daviklis. Be jo joks katilas nedirbs, šilumos negamins. O katilinė tai pagrindinė, šilumą tiekianti visiems Joniškio gyvenamųjų namų kvartalams, išskyrus Melioratorių ir Žemaičių. Kaip šiandien atsimenu, laikrodis rodė 15 val., 18 val. aš jau buvau Vilniuje, su reikiama detale rankose, o 22.30 val. ji jau buvo parvežta į Joniškį ir sumontuota katilinėje. Arba Žagarės katilinėje buvo toks atvejis – pertrūko hidrostotis, tai visą naktį su vyrais šakėmis kasėme kurą, kad žagariečiai nesušaltų… Sunku turbūt paprastam žmogui įsivaizduoti, kiek šiame darbe atsakomybės, – apie savo pareigas kalba katilinių ekspoatacijos inžinierius Gediminas Adomaitis.
Eilinės katilinių eksploatacijos inžinieriaus darbo dienos rytas visada prasideda būtent katilinėje, kur jam atsiskaito visą parą dirbantys operatoriai – informuoja, kokiais paramentrais dirbo katilinė, kiek kuro liko, su kokiais gedimais susidūrė… Galvą besukant, kaip patobulinti procesą, čia, žiūrėk, jau tiekėjai kurą atvežė – vyras šoka į vilkikų priekabas, kad iš jų paimtų atvežto kuro mėginius, kuriuos reikės išsiųsti į nepriklausomą laboratoriją tyrimams…
Šilumos gamintojų darbas yra padidintos rizikos, tad bendrovėje nuolat rengiami mokymai ir pratybos, kad darbuotojai būtų bet kuriuo metu pasirengę susidoroti su įvairiomis galimomis avarijų pasekmėmis.
Šiandien Gediminas Adomaitis yra galvotas šilumos ūkio veiklos konstruktorius, pelnęs pripažinimą ir kolegų iš kitų šalies šilumos gamybos įmonių. Net aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys inžinieriai konsultuojasi su joniškiečiu, kuris išėjęs geriausią praktikos mokyklą Joniškio žemės ūkio mokykloje, UAB “Gren Joniškis” (anksčiau – “Fortum Joniškio energija”) karjerą pradėjęs nuo eilinio operatoriaus, o sulaukęs pasiūlymo imtis atsakingų pareigų, vėl labai rimtai žinių sėmėsi energetikų mokymo centre, įgijo visas reikiamas kvalifikacijas.
Ne mažiau svarbūs ir gyvenimo universitetai
– Buvau dar Žemės ūkio mokyklos moksleivis. Vieną vasarą išvykau į Švediją, nusivežiau susidėjęs visus į anglų kalbą išsiverstus savo diplomus, o ūkininkas į tuos popierėlius tik abejingai pažiūrėjo ir stumtelėjo mano pusėn. Sako, padirbsi, po kelių mėnesių pamatysim, kas tu toks ir ko vertas… Man tie švedo ūkininko žodžiai labai įsiminė. Tada ir supratau, kad diplomas dar ne viskas, daug svarbesnės yra į galvą įsidėtos žinios, – “Sidabrei” pasakoja Gediminas Adomaitis, pripažįstantis, kad daug žinių, užgrūdinusių jį ir praverčiančių iki šiol, gavo per praktiką. – Joniškio žemės ūkio mokykla turėjo daug puikių projektų. Vieno dėka Gediminas buvo išvažiavęs visai vasarai į Vokietiją skinti braškių, po to aukštesniųjų studijų skyriuje su darbo viza tris mėnesius dirbo Kembridžo apylinkėse pas vietos ūkininką, auginusį saldžiuosius kukurūzus ir kopūstus. “Tą vasarą realiai išmokau rusų kalbą, nes Anglijos ūkyje dirbo ir daug ukrainiečių. O grįžęs tęsti mokslų labai atsakingai ėmiau mokytis anglų kalbos. Realiai taip ir yra: jei nori, viską išmoksti ir sužinai”, – iš savo patirties apie gyvenimo universitetus kalba Gediminas, iki šiol smalsus ir nuolatinis įvairių seminarų dalyvis.
Tačiau šiandien už visą rajono šilumos ūkio katilinių eksploataciją atsakingas buvęs Joniškio žemės ūkio mokyklos auklėtinis sutinka, kad būtent ši mokykla ir jos pedagogai jį, kaip asmenybę, užgrūdino visapusiškai, o gautas žinias iki šiol gyvenime pritaiko praktiškai.
Žinių ant pečių nenešioja
Gediminas neslepia, studijas Joniškio žemės ūkio mokykloje rinkosi iš išskaičiavimo. Logiška: po ketverių metų turės ne tik viduriniojo mokslo baigimo atestatą, vairuotojo, traktorininko pažymėjimus, bet ir profesiją.
Tą paskutinę vasarą tėvai statėsi gyvenamąjį namą, o Gediminas ant savo rankų pernešė visas plytas ir skiedinį kylančiam mūrui. “Net į Rugsėjo 1-osios šventę nenuėjau, nes kaip tik tądien dengėm stogą”, – prisimena G. Adomaitis.
Tuo laiku, daugiau kaip prieš du dešimtmečius, statybos merdėjo, o jis pasirinko namų ūkio meistro specialybę su mūrininko betonuotojo pakraipa. Ir šios žinios ateityje labai pravertė – savo šeimai gyvenamąjį namą Gediminas pastatė savo rankomis be pagalbos iš šalies! Studijų bičiulis, taip pat namų ūkio meistras su apdailininko kategorija Gediminui įrengė šeimos namų vidų. Kone pusės hektaro Adomaičių sodyboje užveistas ir sodas, ir daržas – vyras teigia, kad iki šiol sėja ir sodina pagal tas taisykles, kokių išmokė Joniškio žemės ūkio mokyklos profesijos mokytojai. Naudojasi ir gyvulininkystės pagrindais, kurie praverčia auginant sodybos šienpjoviais vadinamas avytes… Labai naudingos buvo ir profesijos mokytojo V. Kazokaičio pamokos – Gediminas, turintis suvirinimo priežiūros darbų meistro sertifikatą, puikiausiai konstrukcijas virina ir pats.
– Tuometinėje Joniškio pirmoje vidurinėje mokytojai buvo vyresnio amžiaus, atotrūkis tarp kartų buvo didžiulis, gal dėl to ir ne visada vieni kitus supratom. O Joniškio žemės ūkio mokykloje visi pedagogai jauni, tarsi draugai. O panašiai juk ir buvo. Mano grupės auklėtoja buvo istorijos mokytoja Irena Grigencienė (buvusi Adomaitytė). Toks jaukus, savas, be atskirties būdavo jos kreipinys į mane: “Na, ką brolis?…” Nors bendradpavardžiai, bet tikrai ne giminės, o šiltas bendravimas maloniai nuteikia… Vanda Šalkauskienė buvo tas žmogus, kuris padėjo sulaužyti visus stereotipus ir išsilaisvinti iš baimių… Tas laisvės jausmas žmogui labai svarbus bet kuo užsiimant, siekiant užsibrėžtų tikslų, – pasakoja Gediminas Adomaitis.
Nuo stereotipų išvaduoja laikas
UAB “Gren Joniškis” katilinių eksploatacijos inžinierius nesigėdija prisipažinti, kad savo laiku su bendraamžiais visomis išgalėmis vengė privalomosios tarnybos Lietuvos kariuomenėje. Vien nuo tos prievolės bėgdami su bičiuliu pasirinko tolimesnius žemės ūkio vadybos mokslus tos pačios mokyklos aukštesniųjų studijų skyriuje. Sužinoję, kad tarnybai nekliudo pasirinktos neakivaizdinės studijos, tuoj pat persirašė į dieninį skyrių – tuomet mūsų visuomenėje apie kariuomenę tvyrojo labai jau neigiami atgarsiai.
O 2014-aisiais, kai Krymas, tarptautiniu mastu pripažįstamas Ukrainos dalimi, buvo inkorporuotas į Rusijos sudėtį, Gediminas tarsi atsitokėjo: visą gyvenimą nuo kariuomenės bėgęs vyras susimąstė, ką gi jis darytų, jei tokia situacija nutiktų Lietuvoje? O dar Svaras iš grupės „G&G Sindikatas“ televizijos ekranuose nuolat skandavo kvietimą “Tapk šauliu – apgink Tėvynę!” Ir Gediminas parašė laišką Joniškio 606-osios šaulių kuopos vadui Gintarui Čagui.
Šiandien G. Adomaitis patyręs šaulys, turintis daug žinių apie ginklus ir tėvynės gynybą, ne tik kaip pačiam išgyventi ekstremaliomis sąlygomis, bet ir kitiems padėti. Prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą Lietuvos Šaulių Sąjungos nare tapo ir Gedimino žmona Lina.
Ir šoka, ir verslauja
Atsakingas už viso rajono sklandų šilumos ūkio darbą Gediminas Adomaitis randa laiko nuo vaikystės pamėgtam laisvalaikiui – tautiniams šokiams, su kuriais susidraugavo nuo tada, kai šoko D. Žalakienės mokykloje suburtame kolektyve, vėliau pas Vitoldą Krajiną, Joniškio žemės ūkio mokyklos suburtame šokių ratelyje… Su pertraukomis vyras vis dar iki šiol šoka Joniškio kultūros centro liaudiškų šokių kolektyve “Ratilis” ir jau yra dalyvavęs ne vienoje respublikinėje Dainų šventėje.
Kas daug nori, daug ir pasiekia. Su keturračių mylėtojų grupe patsivažinėjęs Lietuvos palaukėmis ir pamiškėmis, G. Adomaitis visureigiu su bičiuliu yra įveikęs ir avantiūrinę keliolikos dienų kelionę po Afrikos Sacharą ir jos provincijas.
Visapusiškai išprusęs sumanus joniškietis šalia viso to, kuo užsiima, už ką atsakingas, dar turi ir verslo įmonę – mažąją bendriją “TikoMan”, teikia santechniko paslaugas, tvarko, prižiūri šilumos ūkius, prekiauja granulėmis ir briketais, imasi bet kokių namų ūkio meistrui pritinkančių darbų – štai visai neseniai prie vienos daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės sumontavo turėklą, be kurio neišsiverčia pagyvenusio amžiaus namo gyventojai.
Lina Rudnickienė
Publikaciją skaitykite 2022 m. kovo 26 d. (šeštadienis); laikraštyje Joniškio miestui ir rajonui ,,Sidabrė’’ Nr.23; psl.1-7