Balandžio 15-oji yra Pasaulio kultūros diena. Šia diena norima atkreipti dėmesį, kad privalu saugoti savo krašto, valstybės, pasaulio kultūrines vertybes. Lietuvoje tokia diena minima jau dešimtą kartą. Joniškio žemės ūkio mokyklos įvairių grupių komanda kartu su istorijos mokytoja Irena Grigenciene ir neformaliojo švietimo organizatore Aiste Paulauskiene susipažinimą su Pasaulio kultūra pradėjo nuo Joniškio krašto.
Balandžio 11 dienos popietę gerai nusiteikę išvykos dalyviai pradėjo kelionę ,,Mes – kultūros gidai“. Maršrute buvo pažymėti 12 miesto istorijai ir kultūrai svarbūs objektai. Patys mokiniai buvo kultūrinės – pažintinės išvykos gidai ir fotografai.
Pirma stotelė – sinagogų komplekso aikštelė, kur Toma ir Laurynas papasakojo Joniškio miesto pavadinimo kilmę, svarbius istorinius faktus. Visą savaitę informaciją apie sinagogų kompleksą rinko Odeta ir Simona, joms talkino Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus darbuotojas Linas, kuris pateikė įdomių faktų apie raudonąją sinagogą ir informavo, kad jau greit, gegužės 14 dieną, lankytojams duris atvers ir baltoji sinagoga.
Kita stotelė – Švč. Mergelės Marijos ėjimo į dangų bažnyčia. Apie šią, 1526 metais pastatytą ir paskui 1895 – 1901 metais perstatytą, bažnyčią, kurios bokšto aukštis siekia 65 metrus, išsamiai papasakojo Arūnas iš 18Ž grupės. Vytautas iš 19Ž papasakojo apie du kartus atstatytą Nepriklausomybės paminklą, pasidalino savo mamos prisiminimais apie miesto istoriją menančius Upytės 3, Žagarės 2, Žagarės 8, Livonijos 16 gatvių pastatus. Istorijos mokytoja Irena vaizdžiai papasakojo apie karo metu netoliese nukritusią bombą, o Toma ir Laurynas trumpai apžvelgė Šiaulių senosios gatvę. Gimnazistai Geda ir Dovydas informatyviai papasakojo apie Upytės gatvės 23-iame name 1879–1896 m. gyvenusį dailininką Adomą Varną, kuris mirė sulaukęs net šimto metų. Įdomu tai, jog Joniškio savivaldybė yra įsteigusi Adomo Varno premiją, kuri įteikiama tautodailininkams.
Išvykos dalyviai nuvyko į Jakiškių dvarą. Čia gidu buvo Gediminas iš 2g klasės. Jam talkino dvaro savininkės pagalbininkė, taip save pristatė, dvaro kaimynė Janina, kuri aprodė autentiškus dvaro kambarius. O nuvykus į Gaščiūnų etnografinį muziejų visi buvo nustebinti: lankytojus pasitiko tautiniais rūbais pasidabinusi Teresė Lengvinienė, kuri su džiaugsmu pasakojo apie Gaščiūnų bendruomenę, jos veiklą bei įkurtą muziejų. Gidui Tautvydui iš 18Ž net nebuvo kada įsiterpti.
Marcės Katiliūtės tėviškėje Ivoškiuose apie liūdną garsios, jaunos menininkės, grafikės likimą papasakojo Vytautas ir Mantas iš 15T. O Jauniūnuose apie 1236 metais vykusį Saulės mūšį pasakojo Simona ir Inesa. Istorijos mokytoja labai tiksliai parodė vietą, kur buvo paskandinti Lietuvos priešai. Nuvykę į kaimo turizmo sodybą ,,Ąžuolynas“ Mikšiūnuose ir išklausę Aurimo pasakojimo, keliauninkai galėjo palyginti nesenai matytą Jakiškių dvaro autentiką ir šiandienos tautodailę.
Edvino iš 16S grupės pasakojimas apie Kurmaičių koplyčią nustebino tuo, jog lentelinio keturšlaičio stogo koplyčia savo architektūra yra panaši į didelę pirkią. O devintokai Erikas ir Laisvydas Mėdginuose papasakojo apie čia gimusį lietuvių sovietinį rašytoją, publicistą, politinį bei visuomenės veikėją Joną Avyžių. Į išvyką vaikinai pasiėmė net rašytojo knygas, kad galėtų kuo vaizdžiau papasakoti apie tikrai didelį istorinį ir kultūrinį palikimą ne tik Joniškiui, bet ir visai Lietuvai.
Balandžio 13 dieną mokyklos bendruomenei edukacinės kelionės įspūdžius pristatė Edvinas (16S) ir Laisvydas (1g). Šią dieną mokykloje vyko susitikimas su kraštiete tautodailininke Dalia Sutkuviene ir medžio mylėtoju, mokyklos profesijos mokytoju Adolfu Pališaičiu.
Susitikimo metu Dalia prisipažino, jog studijuodama niekaip negalėjo perprasti ,,tapybos pele“ techniką, tad mieliau tapo teptuku ar pirštais. Tapyba menininkei – savotiška saviraiškos forma. Regis, jos pėdomis linkęs sekti visur lydintis jaunasis menininkas – trejų anūkas Benas.
Mokytojas Adolfas klausytojus supažindino su medžio drožimu, pristatė savo darbus. Jis teigia, jog tautodailės meno paslaptis – meilė medžiui – tik tuomet medis bus šiltesnis ir tinkamesnis drožinėti.
Mokytojo, tautodailininko žodžiais tariant – mažiau kalbų, daugiau darbų… Susitikimo dalyviai ėmėsi darbo: vieni atsiraitę rankoves ir klausydami Dalios Sutkuvienės patarimų ėmė tapyti pirštais, kiti bandė savo jėgas prakalbinant medį. Ir štai rezultatas – mokytojas savo darbo įrankių dar neparsiveš į namus, nes mokiniai panoro individualių medžio drožimo pamokų, o pirštais nutapytas paveikslas pavadintas ,,ŽŪM pavasaris“.
JŽŪM informacija ir nuotraukos
