Kai penkiolikametę panevėžietę Rimą į Joniškio žemės ūkio mokyklą mokytis atvežė jos tėtis, mergaitė apsipylė ašaromis ir norėjo bėgti per laukus. Tėtis sudraudė: „Cyc! Čia gera mokykla…”
– Man niekas nepatiko. Nei namų ekonomės profesija, kurią man tėtis išrinko, nei pats Joniškis – toks mažas, ramus. Tėčiui priekaištavau: „Negalėjai manęs toliau išvežti?“ Galvojau, kaip nors tuos ketverius metus sukandusi dantis išgyvensiu? Kad tik vidurinį išsilavinimą gaučiau, o tada jau strimgalviais bėgsiu iš čia, – taip tada galvojo Rima.
Žmogus planuoja, o Dievas iš tų planų juokiasi. Rima Butvilienė gavo ne tik namų ekonomės, bet ir aukštesniųjų studijų skyriuje įgytą buhalterinės apskaitos kvalifikaciją patvirtinantį diplomą. Ir niekur iš to Joniškio nebėgo ir bėgti nebežada – čia sutiko savo gyvenimo meilę ir liko paliko. O ir pačiai Rimai palankiai susiklostė asmeninė karjera, – buvusi namų ekonomė jau 10 metų vadovauja Joniškio centre esančiam prekybos centrui IKI.
Visapusiškai paruošė gyvenimui
Išties panevėžietės Rimos planai buvo kitokie – čia, Joniškio žemės ūkio mokykloje, apie kurią jos tėtis girdėjo daug gerų atsiliepimų, įgyti vidurinį išsilavinimą ir bet kokią profesiją – tai turėjo būti tik startas jos tolimesnėms studijoms Lietuvos žemės ūkio universitete.
– Dabar, kai pažiūriu, ta namų ekonomės profesija netgi labai gera. Tik patyręs ir suaugęs žmogus gali suvokti, kad tai geriausia mokykla būsimoms žmonoms, vaikų mamoms. Čia mes tikrai buvome parengiamos gyvenimui visapusiškai – apšviestos ir finansų, ekonomikos, buhalterijos, augalininkystės, gyvulininkystės, draudimo klausimais, tokios žinios labai reikalingos kasdieniniame gyvenime. Buvome mokomos ir rankdarbių – profesionaliai mus mokė ir megzti, ir siūti. Pradžiamokslį kiekviena iš savo mamų ir močiučių buvome atsinešusios, tačiau mokykloje išmokome ir audinius atpažinti, ir iškarpai brėžinius pasidaryti. Merginas tikrai ši specialybė paruošia visapusiškai šeimyniniam gyvenimui. Aš, pavyzdžiui, nuo studijų laikų, kai pamėgau, taip iki šiol siuvinėju kryželiu. Ir tikrai, jei atsitiktų taip, kad neturėčiau darbo, tikrai badu nemirčiau, – juokiasi Rima Butvilienė, šiandien prekybos centro IKI direktorė.
Nori karjeros – investuok į save
Dauguma jaunų žmonių yra maksimalistai, gavę diplomus galvoja, kad dabar jau jie yra aukšto lygio specialistai. Rima irgi, gavusi aukštesniųjų studijų skyriaus buhalterinės apskaitos diplomą su „Rivilės“ buhalterinės apskaitos sertifikatu, manė, kad jau viską žino, viską moka.
UAB „Baltijos gėrimai“ iškart gavo apskaitininkės darbo vietą. Ten moteris įgijo ir didžiausią darbinę patirtį. Jai pasisekė, nes apskaitininkės karjerą pradėjo profesionalių žmonių komandoje su tolerantiškais darbdaviais. O ir ji pati netingėjo, pasilikdavo savo noru viršvalandžiams, kad tik susidorotų su darbo užduotimis, jas perprastų. „Ne darbdaviams tų žinių reikia, o man. Ačiū dievui, kad tai supratau, stengiausi visko, ko nemokė jokiose mokykloje, išmokti darbo vietoje. Aš tą krūvį priėmiau kaip investiciją į savo ateitį“, – pasakoja Rima Butvilienė, vėliau tapusi tinkamiausia kandidate į buvusio prekybos centro „Saurola“ vedėjos ir apskaitininkės darbo poziciją.
Per tuos kelerius darbo metus moteriai iki smulkmenų atėjo ir gilus suvokimas apie prekybą ir jos niuansus.
Lygiai prieš 10 metų, pamačiusi prekyvos centro IKI skelbimą, kviečianti tapti Joniškio filialo vadovu, Rima nedvejodama pasirengė gyvenimo aprašymą, sėkmingai praėjo pokalbių su darbdaviais kelis etapus ir tapo direktore. „Man prekyba patinka. Mano darbas, mano arkliukas, todėl apie nieką kitą ir nebesvajoju, nes sėdžiu, kaip sakoma, „savo rogėse“, – džiaugiasi Rima Butvilienė, vadovaujanti 13-kos žmonių kolektyvą turinčiam prekybos centrui ir kasdien besirūpinanti, kad pirkėjams nepritrūktų tūkstantinio asortimento, nemažai laiko skiria kolektyvo narių mokymams ir jų ugdymui aukštesnėms darbo pozicijoms.
Prekybos centre direktorė sutinka ir savo mokytojus
Rima Butvilienė savo vadovaujamame prekybos centre dažnai sutinka ir buvusius savo mokytojus. „Tie pedagogai, kai aš mokiausi, patys buvo dar jauni, todėl vyresniuose kursuose beveik susilygindavom, mus siedavo draugiški ryšiai. Man įspūdį yra padariusi mokytoja Emilija Ivanova, aukštesniųjų studijų skyriuje – Elena Mikalajūnienė, Rita Vasiliauskienė – mokėmės be jokio streso. Tačiau labiausiai įsiminė mokyklos kultūrinė veikla, kuriai vadovavo Vanda Šalkauskienė. Aš irgi buvau aktyvistė, dalyvaudavau visuose renginiuose ir jų pasiruošime. Jauni žmonės tam buvo skatinami – gaudavom priedus prie stipendijų, todėl nėra ko stebėtis, kad šios mokyklos pedagogai mokėjo išugdyti visapusišką jauną žmogų, todėl ir buvusių mokinių sėkmės istorijų tikrai daug“, – pastebi Rima Butvilienė.
Joniškis tapo namais
Rima Butvilienė dabar pasijuokia iš paaugliškų savo kaprizų, kai pirmą kartą su tėčiu čia atvažiavo. Dabar moteris taip nebegalvoja apie šį savu tapusį miestą. Jis dabar jos namai. Priprato taip, kad kadaise vardintus miesto trūkumus dabar apibūdina kaip privalumą – miestas augantis, žmonių nevargina dideli atstumai tarp objektų, todėl pavyksta daugiau sutaupyti, todėl gali sau leisti nuvažiuoti kur tik nori, mieste visada, jei tik ne ta pandemija, gausu mokamų ir nemokamų renginių, tik rinkis – koncertai, spektakliai atvežami į vietą, įvairūs renginiai sinagogų komplekse, bibliotekoje, lauko estradoje… Todėl Rima, kadaise ant tėčio pykusi už tą jos „tremtį“, šiandien, deja, jau tik ant jo šalto kapo deda dėkingumo žiedus.
Kiekviena namų ūkio ekonomė Joniškio ŽŪM išmoksta prižiūrėti sodą ir daržą, perprasti finansus, siūti, megzti, siuvinėti. Rimą Butvilienę tas užsiėmimas lydi iki šiol. Laisvalaikiu prekybos centro vadovė iki šiol mielai siuvinėja kryželiu, o tokius paveikslus dovanoja patiems artimiausiems ir brangiausiems. Šis jos siuvinėtas paveikslas puošia mamos namus (nuotrauka – siuvinetas paveikslas)
Nuotraukos iš asmeninio Rimos Butvilienės albumo