Tobulėjimas iš baimės netapti niekuo

Interviu su buvusiu Joniškio žemės ūkio mokyklos absolventu, Biuro ir organizacinės technikos operatoriaus kvalifikaciją  įgijusiu IT specialistu Andriumi Lisiku

 Galima sakyti, kad labai pasisekė, jei atsidūrei tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Galima kartoti, kad pasisekė dar labiau, jei laiku suvokei, kad vietą reikia keisti ir keistis pačiam. Galima tvirtinti seną kaip gyvenimas tiesą – savo laiką privalai valdyti pats ir gyvenimo kryptį rinktis pats.

Tokius apmąstymus pažadino pokalbis su buvusiu Joniškio žemės ūkio mokyklos mokiniu Andriumi Lisiku, prieš septynerius metus ją baigusiu ir tapusiu Biuro ir organizacinės technikos operatoriumi. Bet tai buvo tik pirmas etapas jo asmeninio tobulėjimo kelyje. Baigęs mokyklą Andrius Lisikas studijavo Šiaurės Lietuvos Kolegijoje, po to baigė Šiaulių universitete išlyginamąsias studijas ir įgijo bakalauro laipsnį. Ir dirbo pagal specialybę nuo antro kurso Šiaurės Lietuvos Kolegijoje. Iš pradžių buvo IT specialisto asistentas, aktyviai dalyvavo ŠLK  veikusiame medijų būrelyje, o dabar jau kelintus metus yra Šiaulių bendrovės ,,Cherry Servers“ Network administratorius. Andrius juokauja, kad šiuo metu tai yra daugiausia, ką galėjo pasiekti pagal savo įdirbį.

 Įmonė ,,Cherry Servers“ užsiima duomenų apdorojimu, teikia interneto serverio paslaugas. Tai įvairi veikla, apimanti žiniatinklio svetainių prieglobą, srautinio duomenų perdavimo paslaugas, taikomųjų programų prieglobos ir taikymo paslaugas, centrinio kompiuterio bendrai naudojamo laiko paskirstymą klientams. Kaip teigiama ,,Verslo žiniose“, ši Šiaulių įmonė beveik visas savo serverių infrastruktūros paslaugas eksportuoja, o jos veiklos geografija apima daugiau nei 130 šalių. Kompanija užsienyje veikia su eksporto rinkoms sukurtu prekės ženklu ,,Baltic servers“. Pati ,,Cherry Servers“ susitelkė į užsienio klientus ir nuolat plečiasi bei tobulina savo veiklą.

 Andrius Lisikas sako, kad dirba įdomų ir atsakingą darbą, reikalaujantį žinių ir susitelkimo, jaučia poreikį nuolat mokytis ir tobulėti. Vertindamas savo nueitą kelią jaunuolis teigia, kad veikti jį labiausiai paskatino baimė plaukti pasroviui, netapti niekuo. Andrius savikritiškas ir sako galėjęs pasiekti kur kas daugiau, jei būtų iš savęs pareikalavęs daugiau. Tačiau tai būtų tik dalis tiesos.

Joniškio žemės ūkio mokykloje Andrius buvo ne tik vienas geriausių mokinių, pamokas praleisdavęs tik dėl labai rimtų priežasčių, bet ir daugiausiai bibliotekos knygų perskaitęs skaitytojas, ir įvairių projektinių darbų kūrėjas. Rašantiems žmonėms Andrius žinomas kaip jaunuolis, sukūręs filmą apie joniškietį literatą Joną Ivanauską jo šešiasdešimtmečio proga ir jį pristatęs Joniškio žemės ūkio mokykloje. Jis sumontavo ir filmą apie bendrabučio mokinių pinigų leidimo tendencijas. Šis darbas buvo naudojamas per grupių valandėles kalbant apie finansinį raštingumą. Joniškio rajono mokyklose lituanistai naudoja Andriaus sukurtą skaitmeninę priemonę ,,Joniškio tarmės“, animacijai mokyti galima panaudoti ir jo skaitmeninę pasaką ,,Obuolys“. Tai buvo visai jauno žmogaus darbai, bet jie į Andrių paskatino žvelgti kaip į išprususį, kūrybingą, mokantį bendradarbiauti specialistą.

Visada mandagus, tylus, susikaupęs – tokį Andrių prisimena Žemės ūkio mokyklos mokytojai. Pats jis geru žodžiu mini lietuvių kalbos mokytoją Redą Sinkevičienę, skatinusią skaityti, domėtis įvairiomis gyvenimo sritimis. Andrius neliaupsina Žemės ūkio mokyklos, nes buvo ir sunkumų, ir ne visada gavo tai, ko labiausiai norėjosi. Jo manymu, mokslas profesinėje mokykloje tik padėjo geriau suprasti savo polinkius, galimybes, o asmeninės savybės skatino veikti. Daugelį nustebintų, kad IT specialistas, šiuolaikinis jaunas žmogus nesinaudoja Facebook. Bet tuo klausimu jis tvirtas: asmeninį gyvenimą reikia saugoti nuo pašalinių akių ir komentarų, per didelis viešumas vargina ir daro žmogų pažeidžiamą.

Nors Šiauliai netoli, bet į tėvų namus Joniškyje Andrius sugrįžta retai. Šiuo metu daugiausiai laiko tenka skirti darbui, siekti žinių papildomai. Jaunuolis sako, kad nuo kūrybinių veiklų yra nutolęs, gal nebuvo tokios veiklos poreikio iš aplinkos, bet prie jos galėtų grįžti bet kada. Būsimiems Joniškio žemės ūkio mokyklos mokiniams Andrius Lisikas linki nebijoti veikti. Nesvarbu, kad ne visada bus bendraminčių, svarbu nesustoti. Svarbus ir šeimos palaikymas. Jis dėkingas savo mamai už atvertą knygų pasaulį, įdiegtas vertybes, nuolatinį rūpestį.

Jei kurį savaitgalį Joniškyje pro jus skubriu žingsniu praeis šviesiaplaukis jaunuolis su kompiuterio krepšiu per petį, nusiėmęs akinius žvilgtels  į ką nors, patraukusį jo dėmesį, mandagiai atsiprašys, jei užkliudė prasilenkdamas ir plačiai nusišypsos, galbūt tai bus Andrius. Norisi palinkėti šiam jaunuoliui sėkmės jo kelyje ir padėkoti už suvokimą, kad žmogus bręsta tyloje ir tik tada, kai žino, ką reikia brandinti.

 

Publikaciją skaitykite:‘‘ Sidabrė‘‘ 2021 m. kovo mėn.13d. Nr.19; psl.5

 

© 2021 Joniškio žemės ūkio mokykla | Rekomenduoja: Atradau.lt | Sprendimas: Elektroninės Vizijos