Gyvenimas – traukinys, į kurį skuba įlipti atstumtieji, nesuprasti, neturintys namų ir nerandantys kelio, bėgantys nuo neteisybės ir netolerancijos… Štai tokia šiandien yra realybė ir tikrai ne visos pasaulio valstybės gali didžiuotis tuo, jog gali save vadinti TOLERANTIŠKA šalimi.
Nuo pirmadienio (lapkričio 16 dienos) Joniškio žemės ūkio mokykloje visų kursų grupės kūrė Tolerancijos mozaikas, iš kurių vėliau buvo sukurta bendra – visos mokyklos mozaika, atspindinti tolerancijos dienos temą – kultūrų skirtumai, kitataučiai, pabėgėliai, ,,neformalai“ (kiti ir kitokie).
Na, o ketvirtadienį mokykloje vyko Tolerancijos dienos minėjimas, kurio metu buvo aptarta žodžio tolerancija reikšmė bei istorija, apžvelgta socialinė tolerancijos pusė – kiek pasaulis ir mes, lietuviai, esame tolerantiški. Renginio metu taip pat buvo plačiau pažvelgta į pasaulį: vaikai mokėsi kitų kultūrų sveikinimosi tradicijų, dalyviai buvo supažindinti su įdomiais faktai, kuriuos svarbu žinoti vykstant į svečią šalį ar savo šalyje priimant kitataučius.
Smagaus, taip pat tolerancijos temą atspindinčio, dalijimosi žaidimo metu netrūko emocijų ir ,,galvos skausmo“, kaip teisingai padalinti obuolius. Pusiau japoniškas klausimas suglumino net ir tuos, kurie puikiai moka lietuvišką abėcėlę. Na, o pakeliauti tolerancijos karieta buvo pakviesti ne tik karalius ir karalienė, bet ir aklas bei raišas žmogus, gotas, musulmonas, pabėgėlis iš Sirijos ir pankas – visi kitokie ir skirtingi… Ši tolerancijos karieta į Joniškio žemės ūkio mokyklą atvyko, kur niekas ant nieko nepyko, visi buvo tolerantiškai priimti, žolelių arbata pavaišinti, čia visi pasišnekučiavo ir tolerancijos tema padiskutavo.
Taigi, kas yra tolerancija? Tai žmonijos išdava. Visi esame sudėti iš trūkumų ir klaidų, todėl atleiskime vieni kitų kvailybes. Tai yra pirmasis gamtos dėsnis. Galvokite sau ir leiskite kitiems ne mažiau džiaugtis šia privilegija. (Volteras)
Informacija neformaliojo švietimo organizatorės Aistės Paulauskienės
Nuotraukos iš mokyklos archyvo