Paskutinė mokslo metų savaitė mokiniams ir mokytojams tikrai prailgo. Pagaliau atėjusios šiltesnės dienos skatino ne tik pramogauti, bet ir atlikti įvairiausius ūkio darbus, bet įskaitos, egzaminai, kitokie atsiskaitymai vertė mokykloje užsibūti ilgiau. Tačiau viskas kada nors baigiasi. Baigėsi ir paskutinė mokslo metų savaitė ir kantriausiems, ištvermingiausiems, atsakingiausiems – visiems, kurie mokslo metų ,,nebaigė“ anksčiau – penktadienį buvo organizuota tradicinė turizmo ir sporto šventė.
Šiais metais renginys buvo skirtas sporto klubo ,,Žemyna“ 20-mečiui paminėti, todėl kiekviena mokinių grupė atstovavo pasirinktam sporto klubui. Visus pradžiugino 10B grupės merginos – žolės riedulio gerbėjos. Jos ne tik vilkėjo spalvingą raudonai juodą aprangą, bet ir gausiausiai susirinko: vienos dalyvavo žaidynėse, o kitos dalyvius vaišino. Jei 10B grupės merginas galima pagirti už ištvermę laukiant mokslo metų pabaigos, tai 14T grupei atstovavo tik vienas vaikinas, nes kiti nesuspėjo grįžti iš dviračių turo po Prancūziją, kitaip sakant, rytiniu autobusu į pamokas nevažiavo, o kito autobuso išvis nebuvo, todėl į šventę dalyviai atvyko jau jai besibaigiant. Gana gausiai buvo susirinkę ir 15S grupės mokiniai, nes jie atstovavo krepšinio klubui. Vien auklėtoja Jūratė buvo dėmesio verta – visi tik ir žvalgėsi į jos vilkimus ,,Lietuvos ryto“ marškinėlius. Mokytojos Gražinos auklėtiniai atstovavo neįgaliųjų sporto klubui. Nors jų segimas ženklas prajuokino kitus dalyvius, bet grupės mokiniai buvo aktyvūs ir jokiomis ,,negalėmis“ nepasižymėjo – visos rungtys jiems sekėsi kuo puikiausiai. Gausiai susirinko ir dešimtokai, ir devintokai, ir, žinoma, mokytojai. Taigi šventė, nors dalyvių buvo kur kas mažiau negu praėjusiais metais, įvyko.
Direktorius pradėjo žaidynes visiems linkėdamas sėkmės ir apgailestaudamas, kad kūno kultūros mokytojas Dalius serga, bet perdavė jo nuoširdžius linkėjimus šventės dalyviams. Po linksmos mankštos, kurią vedė mokytoja Lina, žaidynės prasidėjo. Komandose dalyvavo po šešis žaidėjus. Kam neužteko savų, ,,pirko“ iš kitų grupių, taigi visos šešios grupės rungtims buvo pasiruošusios, o paskirti mokytojai prižiūrėjo, kaip užduotys atliekamos. Kiekviena komanda turėjo surinkti dėlionę, įmesti kamuolį į krepšį, varyti sunkų futbolo kamuolį, suktis ratu aplink slidinėjimo lazdą, atmušinėti kamuolį ir vorele pasiekti finišą. Kai kam dėlionę pavyko surinkti greitai, kai kas užtruko labai ilgai, bet kitos rungtys vyko nuotaikingai ir sklandžiai. Daug juoko sukėlė sukimasis ratu aplink lazdą, nes kai kurie dalyviai, ypač tie, kuries sąžiningai atliko užduotį, nebesugebėjo bėgti ir nugriuvę ant žemės gaudė kvapą. Visgi visos šešios komandos rungtis įveikė.
Žaidėjai galėjo jėgas išbandyti ir individualiose rungtyse: smiginio, rutulio stūmimo, šaudymo. Norinčių buvo daug, laimėtojų taip pat nemažai.
Bebaigiant atlikti rungtis, visų akys vis dažniau krypo į laužą, kur plušo mokytojas Malik. Jis virė kaukazietišką plovą, o moterys pavydžiai stebėjo ir kalbėjosi, kokių vis dėlto puikių vyrų esama: ir išvaizdus, ir iškalbingas, o dar ir gaminti moka. Žodžiu, vieni privalumai. Tuo įsitikino ir plovo ragautojai. Užteko visiems ir pavalgyti, ir atsigerti. Posakis ,,Per barzdą varvėjo – burnoj neturėjau“ čia tikrai netiktų.
Žaidynės baigėsi. Grupėms įteikti diplomai, apdovanoti individualių rungčių nugalėtojai, tartas pabaigos žodis, atsisveikinta.
Šventę organizavo mokytojai Dalius, Lina, Malik, Robertas, IT specialistas Donatas ir daug prijaučiančių – visų neišvardinsi. Taigi gero vėjo iki kito rugsėjo.
Informaciją parengė mokytoja Nijolė Mykolaitienė-Vaičiulytė
Nuotraukos Tomo Viparto