Lietuva gali didžiuotis turėdama net tris nacionalines arklių – trakėnų, žemaitukų ir Lietuvos sunkiųjų – veisles. „Matome lietuvių tautos ryšį su žirgu pačioje seniausioje simbolikoje. Etnokultūroje taip pat matome begalinę meilę lietuvių žirgui.
ŽEMAITUKAI. Tai, kad šita veislė išliko – irgi yra stebuklas, kadangi Lietuva turėjo tiek karų ir marų, nepriteklių, kad atrodo, kad šita veislė negalėjo išlaikyti tęstinumo – rašė Valė Macijauskienė (žemaitukų veislę tyrinėjanti Gyvulininkystės instituto Gyvūnų genetikos ir veisimo skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, Žemaitukų arklių augintojų asociacijos (ŽAAA) vadovė). „Sunkieji žirgai labai minimaliai naudojami žemės ūkyje, nes dabar visur technika. Nebėra tokio poreikio. Bet kaip lietuviška veislė yra saugotina ir laikoma Lietuvos paveldu“, – rašė J. Bučinskas („Nemuno žirgyno“ direktorius).
„Palyginti dar neseniai beveik kiekvienas lietuvis žinojo, kada ir kur buvo Mažoji Lietuva. Deja šiandien tai primiršo. Kalbant apie Trakėnų veislės arklius, tenka ją nors trumpam prisiminti…“ (S. Svetlauskas).
…Visos pastangos, kurių griebiasi tėvai, bergždžios: nei įprasti vaistai, nei paplitę terapijos būdai nepadeda sugriauti sienos, skiriančios sūnų. Vis dėlto vieną dieną šauna beprotiška mintis – nusivežti Roveną į žirgyną. Ir čia įvyksta stebuklas: berniukas pasikeičia ir ima bendrauti su kumele Betse…“
Taigi, nuo etnokultūros, Lietuvos arklių genofondo analizės, kilmės knygų vedimo tvarkos, sportinių ir laisvalaikio žirgų šėrimo, jojimo pagrindų iki tarptautinių bestselerių, tokių kaip ŽIRGŲ BERNIUKAS (r.Isaacson) – visa tai talpinama skyriuje apie arklius. Visą informaciją apie arklius, žirgus ir grožinius tekstus, skirtus šių gražiųjų ristūnų garbei, galite rasti mūsų bibliotekoje. Užsukite, žinome, kad domitės arkliais.
Informacija ir nuotrauka bibliotekos vedėjos Ritos Bulienės
