Tai žiemos virsmo į pavasarį šventė, žiemos palydos ir pavasario žadinimas, linksma ir triukšminga šventė, kuri visada būna antradienį, švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų.
Ja prasideda prieš velykinio susitelkimo metas – Gavėnia. Nors šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe.Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, nes kitą dieną prasideda pasninkas.
Tikima, kad jei per Užvagėnes daug ir sočiai valgysi, tai būsi sotus ir stiprus visus metus. Užgavėnių dieną valgoma nuo 7 iki 12 kartų.
Tradiciniai Užgavėnių valgiai – blynai, šaltiena, šiupinys, spurgos.
Kaukės bei persirenginėjimas – vienas pagrindinių Užgavėnių šventės atributų. Persirengėliai, eidami iš trobos į trobą, krėsdavo pokštus, dainuodavo, stengdavosi pavogti kokį nors buities rakandą.
Persirengėliai vaizduodavo mitines būtybes, gyvulius, paukščius. Deginama šiaudinė Morė – vejama žiema.
Svarbi ir Lašininio bei Kanapinio dvikova. Kanapinis su Lašininiu paprastai stumdosi, grumiasi, kol galiausiai Kanapinis nugali.
Visa tai simbolizuoja nenorinčios pasitraukti žiemos kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu. Šiemet Užgavėnes švenčiame kovo 1 d.
Jei kovo 4 dieną pasninga, vėlai dygs žolė, vėlai bus galima pradėti ganyti gyvulius.
Mūsų mokykloje irgi UŽGAVĖNĖS. Panašu, kad žiemą jau išvarėme. Pasidžiaukime atėjusiu pavasariu.
Metodininkas Stasė Stulginskienė
